Lietuva imasi rengtis narystei Europos kosmoso agentūroje (angl. European Space Agency - ESA) - penktadienį Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius išsiųs laišką ESA vadovybei informuodamas, kad šalis apsisprendusi dėl narystės ir imasi veiksmų, kurie numatyti stojant į agentūrą.
Apie Lietuvos apsisprendimą A.Monkevičius teigia jau informavęs už kosmosą atsakingus Europos šalių ministrus, kurie šią savaitę dalyvavo Prancūzijos Gvianoje, Kuru kosminiame centre, vykusiame neformaliame susitikime.
Iki pilnateisio dalyvavimo ESA Lietuva dar turės atlikti keliolika metų truksiančius parengiamuosius darbus ir įrodyti, kad sugeba uždirbti iš mokslinių tyrimų taikymo praktikoje, taip atsiimdama sumokėtus narystės mokesčius. Skaičiuojama, kad 2019 metais, kuomet Lietuva jau galėtų dalyvauti ESA, metinis mokestis mūsų šaliai siektų apie 10 milijonų litų.
Ministro teigimu, šiandien Lietuva, mokėdama ES narystės mokestį, jau finansuoja kosminių tyrimų programas, bet jose nedalyvauja ir negauna naudos.
„Jeigu Lietuva nedalyvauja, ji šiandien finansuoja kitų dalyvavimą ir pinigų neatsiima. Tai yra didžiulė problema, tai yra milijonai, kurių Lietuva neatsiima mokėdama nario mokestį Europai“, - tikino ministras.
Narystės naudą jis aiškino ir ESA taikomu „teisingos geografinės grąžos“ principu, kuriuo vadovaujantis tikslinės valstybės biudžeto investicijos į kosmoso veiklą ESA užsakymų pavidalu sugrįžta tos valstybės mokslo ir verslo subjektams, todėl esą garantuotai duoda grąžą.
Pagal ŠMM užsakytą analizę, kuria siekiama įvertinti Lietuvos mokslo ir verslo potencialią, priskaičiuojama dešimtys įmonių ir mokslo įstaigų, jau dabar atliekančių tokio lygio tyrimus ir gaminančių tokią produkciją, kuri būtų adekvati ESA iššūkiams.
„37 mokslo institucijos ir 24 pramonės ir verslo institucijos mato galimybę dalyvauti šiose programose“, - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Monkevičius, pažymėjęs, kad kol kas Lietuvoje dar „trūksta gebėjimų sąveikauti verslo ir mokslo atstovams“.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs mokslininkas Vladas Vancevičius sakė, kad kosmoso programos svarbios ne tik mokslo pasauliui.
„Sakyčiau, kad didžiausias nesusipratimas - pats žodis „kosmosas“, kuris ir gąsdina, ir sukelia labai daug nereikalingų asociacijų. Tačiau jos ne tik ten kažkur aukštai, bet beveik visos jos nusileidžia ant žemės“, - tikino ministrą Prancūzijoje lydėjęs Fizikos instituto Žvaigždžių sistemų fizikos skyriaus vedėjas V.Vansevičius. Pasak jo, kosmoso programose sukuriama didelė įvairovė technologijų, kurios yra pranašios dėl to, kad yra labai mažos ir patvarios.
Paklaustas, ar Lietuva turi ką pasiūlyti ESA, V.Vansevičius pripažino, kad Lietuvoje mokslo technologijos nėra toli pažengusios nuo sovietinių, tačiau akcentavo aukštą mokslininkų lygį.
„Mes negalime atsinešti technologijų (į ESA - BNS), nes viskas yra pažengę, bet svarbu turėti potencialą galvose“, - sakė jis ir kartu išreiškė viltį, kad aktyvėjanti mokslinė veikla padės šaliai susigrąžinti ir „nutekėjusios protus“.
Anot A.Monkevičiaus, kol kas Lietuvoje narystės ESA klausimus koordinuos Lietuvos mokslo taryba, vėliau bus įkurta Lietuvos kosmoso agentūra, kuri siektų narystės ESA.
Daugiau kaip 30 metų veikianti ESA yra tarpvyriausybinė organizacija, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonėmis siekianti ekonominių tikslų. Organizacija šiuo metu vienija 17 valstybių narių, 4 šalys vykdo paskutinio etapo iki narystės planą, dar 6 valstybės, tarp kurių ir Latvija bei Estija, yra pradėjusios derybas dėl bendradarbiavimo.
