Lietuva neprieštarauja stambaus suskystintųjų dujų terminalo statyboms Latvijoje, o idėjos statyti savąjį – mažo galingumo terminalą – kol kas neatsisako, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Mes siekiame bet kokiu būdu turėti garantijas ir tiekimo alternatyvas, todėl Lietuva kol kas neatsisako ir planuoja statyti mažo galingumo terminalą savo teritorijoje“, – ketvirtadienį teigė ji.„Bet Lietuva tikrai neprieštaraus, jeigu Latvija statys stambesnį centrą, tuo labiau, kad ten yra didžiulė saugykla. Tai padėtų tiek Estijai, tiek Lietuvai ir būsimajai dujų biržai turėti stabilios rinkos garantijas“, – sakė D. Grybauskaitė per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru.
Savo ruožtu Latvijos valstybės vadovas neigdamas, kad šios šalies projektas susijęs su „Gazprom“, patikino, kad terminalą Rygoje statys valstybinė įmonė „Latvenergo“. Tai pradžiugino Lietuvos prezidentę, kuri priminė, kad ir Lietuvos terminalo statybos – valstybinės įmonės rankose.
„Tai užtikrins saugumo garantijas abiem valstybėms, kad ateityje tos įmonės negalėtų atitekti tam tiekėjui, nuo kurio stengiamės turėti alternatyvą“, – sakė D. Grybauskaitė.
Latvija, pasak šios šalies prezidento, terminalą ketina statyti Rygoje, nes ten jau yra tam reikalinga infrastruktūra, ir sieks, kad jis būtų pripažintas regioniniu. Tai reikštų, kad jis galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos paramą. V. Zatleras šį projektą mato kaip vieną iš priemonių įgyvendinti europinę direktyvą, kuri įpareigoja atskirti gamybą nuo perdavimo.
„Be to, projektas būtų papildomas jungtimis tarp Estijos ir Suomijos ir ateityje – jungtimi su Lenkija. Taip būtų daugiau tiekėjų ir mes galėtume pirkti dujas biržos principu“, – sakė V. Zatleras.
Dujų biržos įkūrimo svarbą akcentavo abiejų šalių vadovai.
Lietuva suskystintųjų dujų terminalą ketina pastatyti iki 2014 metų. Numatyta, kad terminalas bus statomas Klaipėdos jūros uosto pietinėje dalyje, ties Kiaulės nugara. Terminalas būtų plaukiojantis ir turintis saugyklą, skaičiuojama, kad jo statyba kainuotų iki 200 mln. eurų, primena ELTA. Suskystintųjų dujų terminalo pajėgumas būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Prezidentė: AE – ir politinės nepriklausomybės pagrindas
Lietuvos prezidentei akcentuojant atominės elektrinės svarbą Baltijos šalims, Latvijos valstybės vadovas irgi demonstruoja paramą šiam projektui.
„Latvija visada buvo patikima Lietuvos partnerė. Mes prieš penkerius metus pasirašėme Trakų susitarimą ir latviai niekada nuo jo nenusisuko, ir niekada to neatsisakys. Mes pasitikime Lietuva ir tai priklauso nuo Lietuvos pasirinkimo, įsipareigojimo, gebėjimo šį projektą realizuoti“, – sakė V. Zatleras.
Lietuvos valstybės vadovė pažymėjo, kad šis projektas svarbus visam regionui, tačiau datomis, kada jis galėtų būti įvykdytas nespekuliuoja.
„Tokie projektai kaip atominė elektrinė, kuri buvo regioninė prieš 20 metų, ji ir išliks labai svarbi visam regionui ir mums visoms trims Baltijos šalims. Lietuva turi infrastruktūrą ir bazę tokios įmonės statybai. Lietuva – įsirašiusi į savo energetinę strategiją, kad ji išlieka ir nori išlikti mišrios energetinės ekonomikos šalimi.
(...) Šiuo metu vyksta derybos, ir mūsų galimybės dar nėra pakankamai aiškios datų prasme, nes investuotojo Lietuva dar neturi, bet tikslas turėti konkurencingą elektros rinką ir santykinai nepriklausomą tiekimą iš antro šaltinio – tai yra geopolitinis šalies tikslas, tai yra mūsų ne tik energetinės, bet ir politinės nepriklausomybės pagrindas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lietuvos valstybės vadovė akcentavo, kad pagrindinis Lietuvos siekis – konkurencingos elektros rinkos atsiradimas, o prie to prisidėjo Lietuvos įsitraukimas į Skandinavijos „Nord Pool“ biržą. Latvija joje pradės dalyvauti šiemet.
Nauja atominė elektrinė Lietuvoje yra regioninis projektas ir jį remia Europos Komisija (EK), yra sakęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Anot jo, EK ketina svarstyti dėl finansinės paramos šiam projektui skyrimo.
Neįvykus konkursui dėl investuotojo į naująją Visagino atominę elektrinę, dabar vyksta tiesioginių derybų etapas, tačiau šis procesas – konfidencialus.
Gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad iš naujosios atominės elektrinės statybų konkurso pasitraukė vienintelė jo dalyvė Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“. Antras galimas dalyvis neatitiko keltų sąlygų.
