Lietuvoje antradienį, sausio 13-ąją, minima Laisvės gynėjų diena. Vakar Lietuvoje vėl buvo uždegti tradiciniai atminimo laužai.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia Lietuvos mokyklas dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Mokyklose prie langų mokiniai su mokytojais uždegs žvakes, po atminimo akcijos per pirmąją pamoką moksleiviai dalysis mintimis apie Sausio 13-osios paminėjimo reikšmę.
Antradienio rytą atminimo laužas bus uždegtas sostinės Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, vyks iškilmingas Seimo posėdis, po jo - atvirų durų valandos Seimo rūmuose.
Vidurdienį numatoma vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Sausio 13-osios aukų pagerbimas Antakalnio kapinėse. Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse.
Popiet Seimo vadovybė susitiks su nukentėjusiais per Sausio 13-ąją ir žuvusiųjų giminėmis, pavakare Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus laikomos Šv. Mišios.
Antradienį Šv. Mišios už žuvusius bus laikomos ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Po jų norintieji autobusais bus vežami prie Tito Masiulio kapo Petrašiūnų kapinėse ir Juozo Vaidoto kapo Romainių kapinėse.
Vidurdienį Kauno technologijos universiteto (KTU) telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto rūmuose ruošiamasi pagerbti buvusius universiteto studentus Virginijų Druskį ir Rimantą Juknevičių.
Popiet Kauno devintojo forto muziejuje vyks minėjimo renginys „Uždekim atminimo laužą“, vėliau šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Sausio 13-osios aukoms atminti Kauno valstybinis choras atliks Č. Sasnausko „Requiem“.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
