Bendras Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos projektas steigti karinį batalioną bus išplėstas - vietoje bataliono turėtų būti formuojama brigada, kurios vadovybės įsikurs Liubline.
Apie tai Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas žurnalistams pranešė per spaudos konferenciją trečiadienį, informuoja naujienų agentūra PAP. Pasak ministro, šiai minčiai Vilnius ir Kijevas pritarė.
Pasak B. Klicho, 2011 metais bus suformuota bendra lietuvių, lenkų ir ukrainiečių karinė brigada, kuri vykdys taikos ir stabilizavimo operacijas.
Ministras sakė, kad brigados vadovybės įsikurs Liubline ir kad pirmuoju jos vadu bus ukrainietis, o vėliau rotacijos principu šias pareigas perims lietuvis ir lenkas. Kariškiai bus dislokuoti savo šalyse.
„Planuojame, jog kiekviena šalis brigadai skirs po batalioną, tik kol kas nežinome, koks bus Lietuvos sprendimas, nes ten formuojama nauja vyriausybė“, - sakė Lenkijos gynybos ministras.
Jo teigimu, esant dabartiniam bendradarbiavimo lygiui, bendro bataliono jau neužtenka - reikalingas didesnis karinis junginys. Be to, kaip sakė B. Klichas, brigados vaidmuo taikos palaikymo ir stabilizavimo operacijose bus daug reikšmingesnis.
Kaip BNS praėjusią savaitę sakė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos sekretorius gynybos politikai ir tarptautiniams ryšiams Andrius Krivas, Vilnius kol kas nežino, ar toks projektas atitinka jo biudžetines ir technines galimybes bei žmogiškuosius resursus.
„Šita idėja yra įdomi, bet tam, kad ją įgyvendintume reikia atitinkamai peržiūrėti galimybes ir įsipareigojimus. Suprantama, kad Lietuva yra mažiausia iš projekte dalyvaujančių valstybių. Suformuoti bendrą brigadą reikštų tai, kad iš kiekvienos šalies į brigadą būtų siunčiamas batalionas, taip pat ten būtų kuriami bendri daugianacionalinei brigadai būdingi kariniai daliniai. Visa tai reikalauja papildomos detalizacijos, smarkiai praplečia projekto ligšiolinę apimtį“, - kalbėjo A. Krivas.
Pasak jo, gali būti, kad Lietuvai vienai nepavyks užpildyti tokio bataliono, todėl neatmetama galimybė tokį batalioną formuoti su kitais tarptautiniais partneriais. A.Krivo teigimu, svarstant ir „zonduojant“ tokias galimybes, kalbama pirmiausia apie Latviją ir Estiją. Tačiau apie konkrečius įsipareigojimus, anot jo, kalbėti dar anksti.
Brigada, kurią sudaro 1500-3500 karių, paprastai yra mažiausias junginys, galintis savarankiškai veikti kariniuose veiksmuose be išorinio logistinio palaikymo.
Lietuva, Lenkija ir Ukraina dar šiais metais planavo pasirašyti susitarimą dėl bendro bataliono LITPOLUKRBAT, dalyvausiančio NATO taikos palaikymo operacijose, įkūrimo. Pagal preliminarų bataliono vystymo veiksmų planą, dalyvauti NATO operacijose jis turėjo pradėti 2011 metais. Planuojamame įkurti batalione visų trijų šalių žmogiškasis ir finansinis indėlis turėjo būti vienodas.
Šiuo metu Lietuvos kariai kartu su lenkais ir ukrainiečiais tarnauja NATO vadovaujamojoje operacijoje „Joint Guardian“ Kosove bendro Lenkijos ir Ukrainos bataliono POLUKRBAT sudėtyje.
Lietuva ir Lenkija yra NATO narės. Nors šiuo metu, kaip teigia daugelis ekspertų, tai yra mažai tikėtina, Ukraina tikisi gruodį gauti kvietimą pradėti įgyvendinti NATO Narystės veiksmų planą. Tokio plano suteikimas valstybei siejamas su jos būsima naryste Aljanse.
