Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.
„Prieš pusę valandos Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą ir galimai ta diskusija kelsis į Europos Vadovų Tarybą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
„Jeigu būtų padaryta tokio dydžio landa politinė, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai ne tik tiems konkretiems atvejams būtų panaudota spręsti, bet ir, ko gero, sankcijų netgi stipriam apeidinėjimui“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergio teigimu, Lietuva ir Lenkija sustabdė devintojo paketo priėmimą, tokią poziciją palaiko ir kitos Baltijos šalys.
„Koordinavomės, visada aiškinau savo argumentus visiems, tiesioginis palaikymas iš principo dėl pozicijos, tai buvo Baltijos šalys ir Lenkija“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Sako, kad išimtys silpnina sankcijų paketą
„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.
Anot ministro, siūlomos išimtys silpnina devintąjį sankcijų paketą Rusijai, įvedamą tebesitęsiant Maskvos invazijai Ukrainoje.
„Mūsų vertinimu, išimtys, kurios yra numatytos, iš esmės jos ypatingai stipriai sumažina devinto paketo reikšmingumą“, – sakė G. Landsbergis.
Klausimą dėl sankcijų išimčių ketvirtadienį EVT žadantis kelti prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad maisto saugumas neturi būti priedanga silpninti sankcijas Rusijai.
„Devintasis sankcijų paketas – jau pakeliui. Maisto saugumas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga silpninti mūsų sankcijas! Sakncionuotiems Rusijos oligarchams neturėtų būti leista pasiekti jų užšaldytų lėšų ir toliau krautis turtą, kol Ukrainiečių civiliai miršta nuo Rusijos bombų“, – tviteryje pareiškė prezidentas.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad prezidentui suteiktas mandatas EVT likti prie pozicijos „išimtys negali būti taikomos (...) kažkokiems subjektams, kurie gabentų vienas ar kitas prekes, šiuo atveju kalbame apie trąšas“.
„Neatsitrauksime nuo pradinių savo pasiūlymų, ką esame sutarę su Baltijos šalimis ir Lenkija“, – BNS sakė parlamentarė.
„Jeigu mes principingai žiūrime į Kremliaus režimą ir žmones, artimus tam režimui, personalijas, tai negalime pasiremti tik maisto saugumo klausimais, kad atsirastų kažkokios spragos, kad kažkokie žmonės, tos personalijos galėtų iškristi iš reguliavimo srities“, – teigė ji.
Komiteto pirmininkė teigė, kad atskiras situacijas, kai nesankcionuoti kroviniai užsibūna ES uostuose, reikėtų spręsti Europos Komisijos gairėmis.
Užsienio reikalų ministro teigimu, iš pradžių išimtys buvo siūlomos pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.
„Iš pradžių tai buvo pusantro tūkstančio asmenų ir įmonių sąrašas, dabar susiaurėjo šiek tiek, kuriems būtų atlaisvintos ir privačios lėšos, jeigu valstybės nustatytų tų lėšų sąsajas su maisto saugumu. Sunku pasakyti, kaip tiksliai privačios lėšos oligarchų yra susijusios su maisto saugumu, tą klausimą kėlėme“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Problemas siūlo spręsti gairėmis
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Rusija bando pasinaudoti naratyvu, jog ES sankcijos stabdo žemės ūkio produkciją su trečiojo pasaulio šalimis.
„Yra pasaulyje Rusijos spaudžiamas naratyvas, kad Europos Sąjungos sankcijos yra kaži kaip atsakingos už maisto kainų kilimą, ypatingai trečiojo pasaulio šalyse, nors visi puikiai žino, kad jokia žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota ir tai niekaip nėra susiję. Sankcionuoti yra kai kurie oligarchai ir kompanijos, susijusios su trąšų verslu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ji.
Premjerė teigė, kad jos žiniomis, yra tam tikrų praktinių problemų su vienu kitu įstrigusiu kroviniu ir kai kurie paslaugų tiekėjai bijodami sankcijų galbūt nesiima rizikos jas spręsti. Todėl, I. Šimonytės teigimu, reikia spręsti konkrečias problemas, o ne reglamente turėti plačiai interpretuojamas išlygas, kurios „nelabai aišku, kur gali nuvesti“.
„Mūsų vertinimu, tie dalykai turėtų būti sprendžiami gairėmis, o tikrai ne bandant į reglamentą įdėti išlygas, kurios, tiesą sakant, mums atrodo labai plačiai interpretuojamos, nes nelabai aišku, kodėl atskirų oligarchų personalinės lėšos, asmeninis oligarchų turtas turėtų būti kažkaip išvestos iš sankcijų siejant tai su maisto tiekimu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Ir atrodys tai kaip sankcijų silpninimas žmonėms, kurie esmingai susiję su Putino režimu. Todėl pozicija yra ta, kad reikėtų (prie jų – BNS) dar padirbėti“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
ES Vakarų šalims šalims baiminantis, kad Rusijai naujausios sankcijos trukdys prekybai grūdais ir trąšomis, siūloma taikyti šiems sandoriams išimtis, tačiau G. Landsbergis sako, kad konkrečiais atvejais būtų galima pasitelkti Europos Komisijos išaiškinimą, kaip ir buvo daroma Kaliningrado tranzito per Lietuvą atveju.
„Suprantame partnerių iš Europos susirūpinimą kai kuriais konkrečiais atvejais, kur gali būti tam tikros problemos, kur bankai atsisako apmokėjimus vykdyti ar tranzitą vykdyti, ar kitus dalykus. Tačiau mūsų Vyriausybės įsitikinimu, tikrai tokius konkrečius atvejus galima spręsti Europos Komisijos išaiškinimu, kaip ir buvo Lietuvos atveju“, – sakė G. Landsbergis.
„Financial Times“ skelbia, kad prie dokumento, kuriuo siūloma taikyti išimtis, taip pat prisideda Ispanija, Belgija ir Portugalija. Pasak I. Šimonytės, tokių valstybių yra apie 10.
Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų ir maisto tiekimo grandinės.
