Pirmadienį Seimo nariai registravo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
BK pakeitimo įstatymo projektu siūloma dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Taip pat siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, nuo trijų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno.
„Nelegalių veisyklų, kurias aptiko aktyvūs piliečiai, bei žiaurumo ir smurto prieš gyvūnus mastai šokiruoja. Akivaizdu, kad dabartinės baudos, skirtos gyvūnų kankintojams, yra gerokai per mažos, be to, visiškai nelogiška ir tai, kad kartą teistas už žiaurų elgesį asmuo tuoj pat gali įsigyti naują augintinį. To negali būti. Todėl teikiam siūlymą, kuriuo siekiame, kad smurtautojas negalėtų įsigyti naujo augintinio. Šios nuostatos būtinumą akcentuoja ir gyvūnų globėjai, prieglaudų darbuotojai – žmonės, kurie nuolat susiduria su nukentėjusiais gyvūnais“, – sakė Seimo narė A. Gedvilienė.
ANK pakeitimo įstatymo projektu siūloma tris kartus padidinti pinigines baudas ir nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas numatytų baudą nuo 150 iki 3600 eurų. Už pakartotinį nusižengimą būtų skiriama bauda iki 5250 eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, numatytų baudą nuo 900 iki 5250 eurų. Už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda iki 6900 eurų. Taip pat ANK pakeitimu siūloma griežtinti gyvūnų konfiskavimo už netinkamą elgesį reglamentavimą.
„Tikiuosi, kad padidintos baudos ir maksimali laisvės atėmimo bausmė labiau atgrasys gyvūnų skriaudikus nuo nusikalstamų veikų darymo ir apsaugos gyvūnus“, – teigė L. Kaščiūnas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kitose Europos Sąjungos šalyse bausmės už tokius nusikaltimus yra kur kas griežtesnės. Pavyzdžiui, Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skirta piniginė bauda nuo 116 iki 23 178 eurų, Latvijoje – iki 29 600 eurų, Vokietijoje – 25 000 eurų, Austrijoje – nuo 2000 iki 150 000 eurų, Graikijoje – nuo 5000 iki 15000 eurų. Didesnės ir laisvės atėmimo bausmės – Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų, ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų, Latvijoje, Vokietijoje, Vengrijoje iki 3 metų, Suomijoje nuo 4 mėnesių iki 4 metų, Austrijoje – iki 5 metų.
Seimo narių nuomone, reikalingi ne tik įstatymų pakeitimai, bet ir didesnis valstybės institucijų ir tarnybų įsitraukimas, būtina keisti vis dar visuomenėje pasigirstantį gyvūnų skriaudėjų pateisinimą – kad čia tik gyvūnas. Negali būti nei pakantumo, nei pateisinimo tokiems žiauriems atvejams, kokius stebėjome šią savaitę.
Dėl gyvūnų laikymo Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose tarnyba pradėjo tyrimus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimus dėl gyvūnų laikymo sąlygų Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose.
„Visais šiais atvejais pradėtas patikrinimas. Tyrimas prasideda patikrinimu, o toliau priklausys nuo to, kokia bus surinkta medžiaga“, – BNS sekmadienį sakė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
Jo teigimu, iš galimai nelegalių gyvūnų veisyklų Kretingos ir Tauragės rajonuose globos įstaigoms perduotos kelios dešimtys šuniukų.
„Iš Kretingos rajono 25 šuniukai perduoti į „Nuarą“, o Tauragės rajone 10 šuniukų globą perėmė kita globos organizacija“, – teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad sekmadienio pavakarę kolegos dirba Širvintų rajone.
„Vyksta patikrinimas, kolegos vietoje vertina aplinkybes. Ten yra didelis ūkis, kur laikomi ne tik šunys“, – kalbėjo G. Blekaitis.
„Žmonės nepirktų, nebūtų ir nelegalių veisyklų“
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausiais žmonių sąmoningumas – jeigu nebūtų paklausos nelegaliai auginamiems gyvūnams, nebūtų ir nelegalių veisyklų.
„Žmonės nepirktų, tai nebūtų ir nelegalių veisyklų, – teigė G. Blekaitis.
„Blogiausia, kad atsiranda žmonių, kurie nori įsigyti tokius gyvūnus. Veislinis gyvūnas yra brangus, bet kam tada pirkti gyvūną iš tokių sąlygų? Juk yra globos namai, kur tikrai yra nereikalingų gyvūnų, kurių kažkas atsisakė“, – pridūrė jis.
Jis stebėjosi, kodėl anksčiau tarnybai nebuvo pranešta apie tokius atvejus, nes veikla greičiausiai buvo vykdoma ne vienerius metus.
„Žmonės gyvena visiškai šalia. Gal kaimynai ir įtarė kokią veiklą, nes vis tiek šunų laikymas – juk ten ne vienas ir ne dešimt šunų buvo, bet mūsų institucija anksčiau nebuvo gavusi jokio pranešimo“, – sakė tarnybos atstovas.
Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis taip pat priminė, kad už pažeidimus, administracine tvarka, numatytas įspėjimas, galima piniginė bauda, gyvūnų konfiskavimas.
Baudžiamasis kodeksas už žiaurų elgesį su gyvūnais numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Šunų pragaras Kretingos rajone: nuo vaizdų gyventojai nesulaiko ašarų
TV3 Žinios jau skelbė apie šunų pragarą Kretingos rajone. Ieškodama dingusio keturkojo, moteris aptiko galimai nelegalią šunų veisyklą. Joje užrakintą narve ji rado ne tik savo dingusį šeimos narį, o ir daugybę pasibaisėtinomis sąlygomis laikomų kitų šunų. Istorija domisi ir policija, ir veterinarijos tarnyba.
Prie niekuo neišsiskiriančio pastato Kretingos rajono gyvenvietėje Padvariuose būriuojasi žmonės. Vietiniai įtaria, kad čia veikia nelegali šunų daugykla. Vietiniams toks įtarimas kilo, kai vakar vakare dingo vienos gyventojos veislinis šuo. Ieškodama jo ji su draugais čia ir atklydo. Tai ką pamatė žvelgdama per šio statinio langus moterį šokiravo.
„Pradėjau šviesti su telefonu ir žiūriu mano šuo įkalintas sėdi narve. Su skarele. Tai šitos durys buvo atrakintos, paliktas raktas, matyt buvo pamiršta užrakinti, tai atidarėm duris su draugais ir žiūrim, kad pilna šunų“, – sako Kretingos gyventoja Kristina.
Vaizdas visus sukrėtė. Moters užfiksuoti kadrai: susigūžę, išsigandę, akivaizdžiai jiems per mažuose narvuose liūdnai žiūri šunys. Dauguma jų – veisliniai.
„Kiek vakar mėginom skaičiuoti, apie 18 šunų. Skirtingų veislių. Eina nuo spanielių, buldogai, auksiniai retriveriai, akita, kovinis šuo didelis, kur net nėra narve vietos atsigulti. Dubenėliai visi apversit be maisto ir vandens“, – pasakoja Kristina.
Atvažiavusi patalpų savininkė moteriai ėmė aiškinti, kad kitą dieną planavo dėti skelbimą apie rastą šunį. Tačiau kretingiškė įtaria, kad jos šuo buvo pagrobtas dauginimui.
„Mano šuo yra vestų terjeras, narvuose mačiau dar keturis vakarų Škotijos terjerus. Mano šuo nekastruotas, gerai atrodantis, tai ta iniciatyva ir buvo paimtas šuniukas“, – teigia Kristina.
„Žinokit, kad dingsta šunys, taip. Mes turim feisbuko paskyrą, kur talpinam visą naujausią informaciją, arba kur kas ko ieško, tai būdavo, kad kažkur kažkas paklysdavo“, – kalbėjo Padvarių bendruomenės pirmininkė Ieva Latakienė.
Todėl penktadienį iš pat ryto moteris puolė skambinti visoms atsakingoms tarnybos, kad šios įvertintų kokiomis sąlygomis šunys čia laikomi ir kokie šių patalpų savininkų tikslai. Šias nuotraukas moters draugė paviešino socialiniuose tinkluose. Galimai savo augintinį jose atpažino ir dar vieno dingusio šuns šeimininkas:
„Pasakė, kad atpažino savo šunį, nuotraukose, kurios buvo įkeltos. Tai dabar nežinom, mėginam žiūrėti pro langus, galbūt jis ten, galbūt jo nebėra.“
Ir iš ties, sako vietiniai, šiandien pro langus matosi kur kas mažiau šunų nei buvo vakar. Kur jie dingo nežinia, durys užrakintos:
„Tai norim patikrinti, nes akivaizdžiai matosi per langą, kad tie gyvūnai be vandens, uždaryti narvuose, tie narvai neatitinka gyvūnų laikymo sąlygų.“
Policininkai susisiekia su patalpų savininke. Ši atšauna, kad yra Kaune ir atvažiuos kai tik galės. Tuo metu žmonės nuperka ir atveža lauke narvuose skalijantiems retriveriams. Viena jų laukiasi. Tik gavę vandens šunys puola lakti. Surinkę žmonės neslepia ašarų:
„Jie nevalgę, negėrę, puolė gerti iš karto.“
Atvyksta valstybinės maisto ir veterinarijos darbuotojai. Jie apžiūri lauke esančius šunis, paklebena užrakintų patalpų durų rankenas ir visus susirinkusius nustebina savo išvadomis.
„Nematom kaip jie viduj yra laikomi, bet šitie šunys yra voljeruose, yra būdos, jei jie yra vedžiojami, tai jau kiti dalykai. 01.29 Nuotraukos yra darytos kito asmens, tai.. “, – sako Kretingos veterinarijos tarnybos vedėjas Vilius Stančikas.
Vis dėlto, panašu, kad ši istorija gali baigtis laimingai. Įsikišus ir Kretingos rajono valdžiai, bent lauke esantys šunys išgabenami į gyvūnų prieglaudą. Tačiau šios vadovė sako, kad dabar užsisuks ilgas biurokratinis aparatas
„Tikrinimai, pasų gyvūnų tikrinimai, mikroschemų skanavimas kam jie priklauso ir panašiai. Ir tikrai tokių atvejų buvo, kad šuniukai buvo gražinti tiem patiem veisėjam“, – pasakoja Gyvūnų globos įstaigos administratorė Gintarė Liutkuvienė.
Atvyksta ir patalpų savininkė. Žmonės ją filmuoja mobiliaisiais telefonais. ir vaizdus patalpų viduje. Gyventojai neša vandenį šunims ir keikia moterį. Visi šie šunys taip pat iškeliaus į prieglaudą. Patalpų savininke užsiims atitinkamos institucijos.
Reportažą galite žiūrėti čia:
