Krizės krečiamos Lietuvos ir kitų naujųjų Europos Sąjungos narių lyderiai kitą savaitę Briuselyje derins pozicijas, ieškodami atsako sunkmečiui ir protekcionizmo apraiškoms, kurios ėmė ryškėti kai kurių didžiųjų ES šalių ekonomikos gaivinimo planuose ir vadovų retorikoje.
Šis Lenkijos rengiamas susitikimas kuriame taip pat dalyvaus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos premjerai bei prezidentai įvyks kovo 1 dieną prieš neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį. Lietuvai jame atstovaus premjeras Andrius Kubilius.
A. Kubilius BNS pirmadienį teigė, jog rengiamame susitikime bus aptarta ekonominė, finansų padėtis Centrinėje Europoje, įvertinant tai, kad Centrinės Europos šalys tampa labiausia krizės paveiktu Europos regionu.
„Mūsų tikslas yra pasiūlyti, kad EVT priimtų sprendimus ir pavestų Europos komisijai, Ekofinui, priimti specialų pagalbos Centrinei Europai planą“, - sakė A. Kubilius.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas BNS pirmadienį sakė, jog Lietuva palaiko šią Lenkijos iniciatyvą. Jo nuomone, šis pasitarimas yra svarbus, nes regiono valstybės susiduria su panašiais finansiniais ir ekonominiais sunkumais, turi panašią struktūrinių reformų patirtį. URM vadovas taip pat pažymėjo, kad neformalūs pasitarimai yra įprasta darbo praktika Europos Sąjungoje.
„Tai - proga suderinti pozicijas ir pateikti bendrus pasiūlymus. Ekonominės politikos koordinavimas tampa itin svarbus ekonominio nuosmukio sąlygomis. Atsakymų į tai, kaip nugalėti dabartinius ekonominius sunkumus turime ieškoti ne protekcionistinėse priemonėse, veikdami individualiai, bet stiprindami ES vidaus rinkos funkcionavimą, skatindami atvirą prekybos politikos, gerindami bankų sektoriaus priežiūrą, peržiūrėdami tarptautinių finansinių institucijų veiklą. Reikia sudaryti sąlygas įmones kredituoti“, - aiškino UR ministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad galutinius strateginius sprendimus visoms 27 ES valstybėms reikia priimti vieningai. „Mes pasisakome už solidarumą, už kryptingą visos ES veikimą ekonominėje ir finansinėje srityje. Manau, kad tokia ir bus šio pasitarimo išvada“, - kalbėjo V. Ušackas.
Tarptautinių santykių ekspertų nuomone, Prancūzijos susitelkimas į nacionalines rinkas yra nepriimtinas ne tik ES naujokėms, bet ir senosioms narėms Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, kurios laikosi pozicijos, kad negalima leisti suabejoti dabartinius ES ekonominius santykius apibrėžiančiomis taisyklėmis.
Seimo pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto (ERK) vadovo Česlovo Stankevičiaus nuomone, „protekcionizmo iniciatyvų“ Europoje galima pastebėti, tačiau jas palaiko ES šalių mažuma. Lietuva, anot jo, tvirtai remia rinkos laisves.
„Yra atsiradę iniciatyvų tokio protekcionizmo. Neseniai Prahoje vykusiame ERK pirmininkų susitikime šis klausimas skambėjo pasisakymuose kritikuojant tokias iniciatyvas ir pasisakant už vieningą Europos rinką. Lietuvos pozicija yra tvirtai už vieningą rinką už rinkos laisves. Mano toks įspūdis, kad prieš protekcionizmą pasisakančių šalių skaičius yra didesnis.
Šis klausimas yra darbotvarkėje, jis bus neoficialiame Europos vadovų susitikime“, - BNS pirmadienį sakė Č. Stankevičius.
Jis pripažino, kad protekcionizmo tendencijos pastebimos pirmiausia didžiosiose Vakarų Europos valstybėse, tačiau, jos kyla iš „šalių vidaus padėties ir yra adresuotos tos šalies rinkėjams, kadangi jos populiarios“. Vis dėlto, jeigu tokių žingsnių būtų imamasi, anot konservatoriaus, jie galėtų padidinti takoskyrą tarp ES Rytų ir Vakarų.
„Bet aš tikiuosi, kad po tų politinių pareiškimų ES kaip vieningos ekonomikos pagrindas bus išsaugotas ir rinka nebus padalinta. ERK susitikime Prahoje nei vienas pirmininkas negynė tokio principo. ERK atspindi tam tikrą šalių parlamentų nuomonę šiuo klausimu. Tai daugiau Vyriausybėse gali kilti. Aš dabar negaliu kalbėti į prieki. Bet laukiu, kad bus pareiškimas, kad Europos rinka išliks tokia, kokia yra, t.y. nedaloma. (...) Aš lieku optimistas“, - sakė konservatorių atstovas.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Gedimino Vitkaus nuomone, Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozy) užuominos, kad prancūzų automobilių gamintojai turėtų sutelkti gamybos pajėgumus Prancūzijoje, yra kalbos dar nereiškiančios, kad, pavyzdžiui oficialusis Paryžius imsis realių protekcionistinių priemonių savo darbo rinkai apsaugoti.
„Kol kas čia tiktai kalbos (apie protekcionizmą - BNS) Sarkozy kartais pirma pasako, paskui galvoja - karštas būdas. Vienose auditorijose politikai vienaip šneka, kitose kitaip. O plačiąja prasme, niekas negali duoti 100 proc. garantijų, kad apskritai pasaulis išliks toks, koks yra, įskaitant ir ES“, - svarstė politologas.
Jis neatmetė galimybės, kad finansinei krizei suvaržymų ES šalių rinkose gali atsirasti, tačiau pažymėjo, kad svarstymai, ar tai galėtų sugriauti ES, šiuo metu yra „visiška spekuliacija“.
