Lietuva pretenduoja į 1 proc. alternatyvaus naftos tiekimo projekto Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas akcijų, o vėliau jos dalis gali didėti iki beveik 18 proc. Šis Ukrainos ir Lenkijos naftos projektas sujungs Kaspijos ir Juodosios jūros naftos versloves su Baltijos jūros šalių vartotojais.
Įgyvendinus projektą Lietuvą, aplenkiant Rusiją, galėtų pasiekti nafta iš Kazachstano ir Azerbaidžano, rašoma „Lietuvos ryte“.
„Klaipėdos naftos“ investicija į įkurtą bendrovę „Sarmatia“ įstatinio kapitalo didinimą sieks 120 tūkst. Lenkijos zlotų (110 tūkst. Lt).
Ukrainos Odesos ir Brodų naftotiekis jau yra pastatytas. Sujungus jį su Lenkijos Plocko naftos perdirbimo įmone, nafta galės būti gabenama iki pat Gdansko. Iš šio uosto tanklaiviais ji pasiektų Lietuvos Būtingės terminalą.
Kaip teigė „Klaipėdos naftos“ vadovas Jurgis Aušra, Lietuvai nauda iš šio projekto priklauso nuo to, ar palankios bus naftos kainos Lenkijos Gdansko uoste, mat iš jo gabenti naftą tanklaiviais iki Būtingės būtų pigiau nei negu dabar iš Primorsko Rusijoje.
Tačiau naftos ekspertai įsitikinę,kad naftos kaina vamzdyno gale Gdanske bus didoka. Dėl to Lietuvai jungtis prie šio projekto nebus perspektyvu.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, Mažeikių įmonę valdantis „PKN Orlen“ dalyvavimu šiame projekte nenori galutinai suerzinti Rusijos, mat vis dar tikimasi, kad rusai atidarys naftotiekį į Lietuvą.
Gauti naftą vamzdynu iš Rusijos yra pigiausia. Bet naftotiekis iš Rusijos neva dėl ekologinių priežasčių yra uždarytas.
Ūkio ministras Vytas Navickas aiškino, kad Lietuva pakviesta dalyvauti projekte kaip šalis, todėl į projektą deleguota valstybės vadovaujama „Klaipėdos nafta“.
J. Aušra teigė, kad šis projektas strategiškai svarbus visai Europai, siekiančiai diversifikuoti apsirūpinimo nafta kelius. Tuo metu Azerbaidžanui ir Kazachstanui tai gera proga tiekti naftą Europai apeinant Rusiją.
