Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų, neatitinka proporcingumo kriterijaus, rašoma ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadoje.
Byla, kurioje prašoma įvertinti vardų ir pavardžių rašymo taisykles numatančių Lietuvos teisės aktų atitiktį ES teisės aktams, į ES Teisingumo Teismą (TT), atkeliavo iš Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo, rašo VZ.LT.
Šiam teismui Lietuvos pilietė Malgožata Runevič Vardyn skundėsi, kad Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė gimimo liudijime jos vardą ir pavardę nurodyti lenkų kalbos rašmenimis – Malgorzata Runiewicz, o santuokos – Malgorzata Runiewicz Wardyn.
Generalinio advokato išvada yra objektyvus siūlymas ETT, kaip, jo nuomone, reikėtų spręsti bylą, tačiau ETT, kuris turi priimti sprendimą šioje byloje, nesaisto.