Šiemet nuspręsta nemažinti maksimalaus į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas priimamų studentų skaičiaus, tačiau jau nuo kitų metų už mokslą gali tekti mokėti visiems.
Šį rudenį į universitetines ir neuniversitetines aukštąsias mokyklas maksimaliai galės įstoti daugiau kaip 55 tūkst. pirmakursių, 38,6 tūkstančio mokslas universitete bus dalinai arba visiškai finansuojamas valstybės.
Tai numatyta trečiadienį Vyriausybės patvirtintame nutarime.
Tačiau švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė po posėdžio žurnalistams pripažino, kad tai gali būti paskutiniai metai, kada bus už mokslą nemokančių studentų.
Aukštojo mokslo reformos plane, kuris gali būti pradėtas įgyvendinti jau 2008 rugsėjį, numatyta, kad už studijas universiteto numatytą kainą mokės kiekvienas įstojantis. Pagal dabartinį planą, valstybė nustatys tik minimalią ir maksimalią įmoką.
"Mūsų siūlymas - kad toje pačioje mokykloje visiems studijų įmokos būtų vienodos: ar fiziką studijuosi, ar teisę", - dėstė ministrė.
Jos teigimu, universitetuose už pirmos pakopos studijas minimali įmoka turėtų siekti 2 tūkst. , maksimali - 5 tūkst. litų per metus. Aukštesnės pakopos studijoms būtų dar brangesnės. Kolegijose įmokos būtų mažesnės nei universitetuose.
"Norėdami tam tikros lygybės tiek dieniniams, tiek neakivaizdiniams, tiek vakariniams studentams, galvojame, kad pačios aukštosios mokyklos galėtų nustatyti įmokos dydį, tačiau valstybė turėtų užtikrinti paskolos galimybę. Tokiu būdu studijos brangs, bet atsiranda didesnis įsipareigojimas paties studento", - aiškino R.Žakaitienė.
Jos teigimu, nauja tvarka neprieštarautų Konstitucijos nuostatai, sakančiai, kad mokslas Lietuvoje yra nemokamas. Anot ministrės, nemokamas mokslas bus suteiktas gerai besimokantiems studentams, nes jie būtų atleisti nuo paskolos grąžinimo arba jiems būtų grąžinami tėvų sumokėti pinigai, jei studijų paskolos neėmė.
Lietuva Europoje pirmauja pagal studentų skaičių 1000 gyventojų, bet atsilieka pagal vienam studentui išmokslinti skiriamus pinigus.
