Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis portalui tv3.lt teigė, kad fejerverkų pasirodymus lydintis didelis garsas trikdo paukščius dėties metu. Tai gali išbaidyti paukščius, kurie peri želdynuose, tuos, kurie peri ant namų stogų ar pastatuose, pavyzdžiui, kirus ar pelėsakalius. Senuose miestų parkuose šiuo metu gali perėti pelėdos, dabar po truputį kaltis pradeda ir varniniai paukščiai, tarp jų ir gausiais būriais miestuose gyvenančios varnos.
Visgi, S. Rimbutis pažymi, kad tokių miesto paukščių, kurių perėjimą galima dabar sutrikdyti – nedaug.
„Tie miesto balandžiai praktiškai peri ištisus metus. Turbūt apie jų išbaidymą nelabai daug kas nerimauja, nes jie galbūt ir nelabai pageidaujami miestuose. Miesto paukščių įvairovė nedidelė, tad mažai kas peri“, – teigė S. Rimbutis.
Pasak ornitologo, fejerverkų pabaidyti paukščiai gali sunkiai susiorientuoti aplinkoje ir nebežinoti kaip grįžti į lizdą, kuriame jų kiaušiniai. Tuomet kiaušiniai lieka nešildomi ir dėtis žūsta. Tačiau S. Rimbutis pastebi, kad fejerverkai paukščiams pavojingi ne tik dėties metu.
„Tai yra garsas, tai yra vaizdas... Kada sprogsta, garsas yra didelis. Paukščiai jau mieste įpratę prie to foninio triukšmo: automobilių, signalizacijų ar dar kažko. Bet toks momentinis staigus sprogimas, žinoma, juos sutrikdo, išbaido, tam tikrą poveikį turi“, – kalbėjo ornitologas.
Miestuose – nuomonės įvairios
Lietuvos didžiųjų miestų valdžios požiūris į fejerverkų daromą žalą gamtai išsiskiria. Vilniaus miesto savivaldybė prieš naudodama pirotechniką miesto švenčių metu nesikonsultuoja su gamtininkais dėl galimos fejerverkų žalos gamtai ir gyvūnams. Nors sostinė neplanuoja atsisakyti fejerverkų, jau praėjusių Naujųjų metų juos derina su šviesų ir lazerių instaliacijomis. 2019 m. vilniečiai ir miesto svečiai pasitiko stebėdami ne tik dangų nušviečiantį fejerverkų pasirodymą, bet ir 3D vaizdo projekcijas ant Vilniaus katedros varpinės bokšto.
Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas portalui tv3.lt teigė, kad savivaldybė naudojasi profesionalių pirotechnikos leidėjų paslaugomis, kurie laikosi pirotechnikos priemonių naudojimo reglamentų. Atskirų derinimų dėl žalos gamtai ar gyvūnams Kauno valdžia nedaro, tačiau ateityje svarsto galimybę atsisakyti šaudomų fejerverkų.
Klaipėdos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis teigė, kad didžiulius fejerverkų pasirodymus mieste rengia renginių organizatoriai. Tad, jei jiems atrodo, kad jų renginiui reikalingi fejerverkai – jie ir bus šaudomi, jei bus gautas savivaldybės leidimas. Pasak M. Poimanskio, jei fejerverkai padaro kokią nors žalą, už tai atsako juos naudojęs renginio organizatorius.
„Jūsų klausimai tikrai laiku“, – į portalo tv3.lt užklausą sureagavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė.
Pasak jos, vyksta įvairios diskusijos su renginių organizatoriais apie galimas fejerverkų alternatyvas, kurios nekenktų gamtai, neterštų aplinkos, negąsdintų gyvūnų, bet suteiktų džiaugsmą ir pakilią nuotaiką švenčiant.
„Ketiname siūlyti politikams priimti sprendimus dėl fejerverkų atsisakymo“, – kalbėjo A. Lesauskienė.
Pašnekovės teigimu, didžiausia problema – žmonės turi per mažai informacijos apie fejerverkų daromą žalą ir galimas pasekmes dėl nesaugaus jų naudojimo.
„Reiktų daugiau drąsos sporto organizacijoms, krepšinio, futbolo, priimti sprendimus ne tik apie fejerverkų naudojimą renginių metu viešose vietose, aikštėse, skveruose, parkuose, bet ir įvairių petardų naudojimo sporto varžybų metu stadionuose bei arenose“, – teigė A. Lesauskienė.
Pasaulis atsisako pirotechnikos
Vis daugiau pasaulio miestų ėmė atsisakyti triukšmingų fejerverkų. Šioje srityje labai aktyvūs kaimynai lenkai. Prieš šešerius metus fejerverkų atsisakė Krokuvos miesto valdžia, per praėjusius Naujuosius metus to atsisakė ir Varšuva.
Per pastarąją Naujų metų sutiktuvių šventę, be Krokuvos ir Varšuvos, pirotechnika nebuvo naudojama Balstogėje, Vroclave, Gdanske, Chožuve, Olštyne, Čenstakavoje, Krynica Zdrujuje, Olkuše, Osvencime, nuo kitų metų – Tarnuve ir Torunėje.
Pagrindinė priežastis - esą fejerverkų, petardų ir kitų sprogmenų keliamas triukšmas sukelia stresą naminiams, beglobiams ir laukiniams gyvūnams. Fejerverkus čia pakeitė lazerių ir šviesų pasirodymai.
Nuo šių metų fejerverkų draudimą įvedė ir Flamandų regionas Belgijoje. Valdžia skatina miestų savivaldybes naudoti vadinamuosius „tyliuosius“ fejerverkus, neskleidžiančius didelio triukšmo, ir taip negąsdinti naminių ir laukinių gyvūnų.
Dėl neigiamo fejerverkų poveikio gyvūnams Naujųjų metų naktį pirotechniką uždraudė ir Romos valdžia. Dėl gyvūnams keliamo streso fejerverkus lazeriais pakeitė ir Espo miestas Suomijoje, jo pavyzdžiu ketina sekti ir kiti Suomijos miestai.
Dėl mieste perinčių varnėnų fejerverkų atsisakė ir istorinis Baidfordo miestas Jungtinėje Karalystėje. Miesto valdžia fejerverkus pakeisti planuoja arba „tyliaisiais“, arba lazerių pasirodymais. Dėl žalos laukinei gamtai pirotechniką uždraudė ir Galapagų salų valdžia.
