Gintarė VALUCKYTĖ Šiaulius vakar gaivino lietus, nuplaudamas dulkes ir leisdamas lengviau kvėpuoti. Šią savaitę mieste buvo fiksuota jau 37-oji metų diena, kuomet kietųjų dalelių koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Norma, kai per metus būna 35 tokios dienos. Miestas duso dėl užsitęsusio šildymo sezono, teršalus sukėlė pavasaris.
Tarša mažėja dėl lietaus
Šiauliuose kietųjų dalelių koncentracija balandžio 23-iąją siekė 68 µg/m3, kai leistina – 50. Tik pasikeitus orams tarša pradėjo mažėti.
Nors dar tik ketvirtas metų mėnuo, Šiauliuose jau yra viršyta metų dienų, kuomet kietųjų dalelių koncentracija viršijo paros ribinę vertę, norma.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, artimiausiomis dienomis sąlygos teršalams sklaidytis bus vidutiniškai palankios. Bet prie intensyvaus eismo gatvių oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis išliks aukštas.
Laukiama gamtos palankumo
Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta teigė, kad šoktelėjusiems taršos rodikliams šiemet įtaką padarė dėl užsitęsusios žiemos pailgėjęs kūrenimo sezonas.
Pasak R. Šemetos, 31 dieną iš 37 dienų, kuomet mieste buvo viršyta taršos norma, lėmė kūrenimas.
„Kol naudojamas kietasis kuras, situaciją valdo tik pati gamta“, – sakė R. Šemeta.
Anot jo, prie taršos prisideda ir transportas, bet jis nelemia metinės taršos rodiklių. Tarša daugiausia didėjo ir dėl pavasarinės bangos miesto gatvėse sukeltų nešvarumų.
„Šiauliuose, kituose miestuose tarša mažėja sulapojus medžiams. Kietųjų dalelių taršos norma kaip nupjauta neviršijama iki pat rudens, kol vėl neužsikuria krosnys,“ – aiškino vedėjas.
Pavasario purvą plaus vandeniu
Vedėjas teigė, kad apie 30 procentų miesto tinklo gatvių neasfaltuotos – žvyruotos, dulkėtos. Gatvių purvas su automobiliais, taip pat statybų atliekos į miestą atkeliauja ir iš užmiesčio ar kaimų.
Jau dabar visą parą vyksta gatvių purvo siurbimas vakuuminėmis mašinomis. Netrukus darbo turėtų imtis ir gatvių plovimo mašinos.
R. Šemeta pripažįsta, kad gatvių siurbimas ir plovimas taršos iki normos nesumažina, tiktai neleidžia jai dar labiau padidėti. Tai esą patvirtino fizikos mokslininkai, ieškoję ryšių tarp gatvių plovimo ir oro taršos kitimo.
R. Šemeta aiškino, kad kietųjų dalelių ore padidėjimas Šiauliuose nėra žymiai didesnis negu kituose miestuose, ypač lyginant su didžiaisiais Europos miestais. Ten didžiausią įtaką turi transporto gausa, o kūrenimo problemos išsprendžiamos.
Turtingiausios Europos šalys stengiasi krosnis pakeisti efektyvesnėmis, atsisakyti kietojo kuro. Ten daugiau šildoma švaresniais, atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Išeitis Lietuvoje galėtų būti ir perėjimas prie centralizuoto šildymo, jeigu žmonėms būtų patrauklu jungtis.
„Būdų yra, bet jie visi per brangūs valstybei, žmonėms,“ – įvertino pašnekovas.
Didžiausia tarša – centre
R. Šemeta perspėjo, kad pateikiamų užterštumo duomenų nereikėtų bijoti, nes matavimo taškas fiksuoja tik labiausiai užterštoje miesto vietoje – ties J. Basanavičiaus gatve, priešais turgų.
„Skaičiai atspindi tik dviejų kilometrų spindulio taršą, bet pietinio ar kitų nutolusių rajonų negalima charakterizuoti tais pačiais dydžiais,“ – sakė R. Šemeta.
Dėl to, anot jo, Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija atlieka oro taršos tyrimus ir kitose miesto vietose. Ištyrus oro taršą prie darželių paaiškėjo, kad kietųjų dalelių ore kiekis, lyginant centro ir pietinio rajono darželius, skiriasi kartais.
R. Šemeta sako, jog tikslas yra pasiekti, kad užterščiausiame taške norma nebūtų viršijama, tuomet neliktų abejonių dėl švaraus oro ir kituose miesto rajonuose.