Nors lietaus jau sulaukėme, ūkininkai gero derliaus šiemet nebesitiki - sausra užtruko pernelyg ilgai. Anot augintojų, grūdų derlius sumažės maždaug 30 proc.
Prie Dauparų ūkininkaujantis Raimondas Kernagis sako, jog dėl beveik du mėnesius trukusios sausros ypač nukentėjo vasarinių javų pasėliai.
„Negavę drėgmės augalai nesuformavo stiebų, vietoje kelių javų stiebų, išdygo tik vienas du. Dėl lietaus grūdai varpose gali sustambėti, tačiau jų jau nepadaugės“, - sakė ūkininkas.
Jis savo ekologiniame ūkyje augina kviečius, avižas, žirnius ir kitus javus. Apsidrausti nuo gamtos daromos žalos galimybių neturi - kol kas ekologiniai pasėliai šalyje nedraudžiami. „Tikrai apsidrausčiau, jei tik būtų galima. Tai vienintelė galimybė ūkininkams bent kiek kompensuoti nuostolius“, - sakė R. Kernagis.
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo profesorius Steponas Čiuberkis tvirtina neatsimenąs taip ilgai užsitęsusios sausros pajūryje.
„Šią savaitę atlikome sausros padarinių žemės ūkiui prognozę. Matavome dirvožemio drėgmę, kuri siekė tik 5-7 proc., o augalams kritinė riba yra 10 proc. Užtat varganai atrodo
visi jau išplaukę vasarinių javų laukai - augalai tik sprindžio aukščio, nors turėtų būti žmogui virš kelių“, - stebėjimais dalijosi profesorius.
Anot jo, sausra pakenkė ir žieminių javų pasėliams, iš kurių ūkininkai šiemet tikėjosi gero derliaus. „Žiemą kviečiai, rapsai nenušalo, turėjo būti geras derlius. Kadangi ilgai nelijo, lapai pradėjo gelsti, balti, varpose susiformavo smulkučiai grūdai. Prasidėję lietūs jau nebekompensuos sausros padarytos žalos pasėliams. Gaila ūkininkų, šiemet daugelis sėjo daug rapsų, nes už juos mokama gera kaina. Tačiau kažin ar beatsipirks augintojų išlaidos degalams, sėkloms, trąšoms, kurios šiemet pabrango bene dvigubai“, - sakė prof. S. Čiuberkis.
Manoma, kad vasarinių javų derlius šiemet vietoje planuotų 3-4 tonų grūdų iš hektaro bus tik viena ar pusantros tonos.
Jolanta BENIUŠYTĖ
