Vis tik, prasidėjus lietingiems orams, galima tikėtis sumažėjusios oro taršos. Kaip ir įspėjo sinoptikai, laukti ilgai neteko – lietus pajūrį jau nuplovė, lietus taršos lygį mažina ir kitose Lietuvos dalyse.
Kaip ir kalbėjo sinoptikas Vytautas Patašius, pirmiausia trumpai palijo pajūryje, bet netrukus lietaus debesys išplito daugelyje Lietuvos rajonų.
„Nuo sausros vėjas pakelia tas kietąsias daleles, tai, panašu, kad lietus pagelbės, pataisys tą oro kokybę“, – sakė jis.
Specialistai patarė aplenkti dulkes keliančias statybvietes ir kelius, kur intensyvus eismas, o žmonėms, turintiems astmą arba problemų su kvėpavimo takais, neužsiimti aktyvia fizine veikla lauke.
Oro kokybės monitoringo stotyje buvo užfiksuotas didžiausias užterštumo lygis Lietuvoje.
„Jonavoje, Akmenėje, Panevėžyje, Vilniuje ore vis dar yra daug kietųjų dalelių, jos prilygsta aukštam užterštumui“, – šios savaitės pradžioje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos apsaugos agentūra vardijo priežastis, dėl kurių buvo padidėjusi oro tarša.
„Užsitęsęs sausų, karštų orų laikotarpis, nepalankios meteorologinės sąlygos teršalams išsisklaidyti. Teršalai aplinkos ore kaupiasi dėl tokių šaltinių kaip transportas, pakeltoji tarša, statybų, kelių ir remontų darbai“, – dėstė agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Šiauliuose kalbinti vietiniai gyventojai pasakojo, kad jautė simptomus ir sakė, kad mieste užterštumas iš tiesų padidėjęs:
„Jaučiasi truputuką, lyg gerklę biškį peršti, man atrodo, kad nuo Baltarusijos.“
„Aš turiu bronchinę astmą, tai man šiek tiek kenkia. Daugiau dūsti, sunkumas toks.“
„Dulkės pagrinde, nu, aišku, vėjas yra stiprus, tai nėra ko norėti.“
Daugėja miškų gaisrų
O ugniagesiai tikino, kad, palyginus su praėjusiais metais, gaisrų miškuose dėl sausros itin padaugėjo.
„Vien tik per rugsėjo mėnesį jau turime daugiau kaip šimtą gaisrų Lietuvoje, kai, tuo tarpu, pernai turėjome 2,5 karto mažiau“, – kalbėjo priešgaisrinės apsaugos departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas pastebėjo, kad miškai šiuo metu yra labai išsausėję, todėl skatina žmones nešiukšlinti, atsakingai elgtis atvirose erdvėse.
„Ar nuo nuorūkos, ar nuo degtuko gali labai lengvai kilti miško gaisras, o miško gaisringumo klasė šiuo metu yra tokia, kad gaisras gali ne tik plisti miško paklote, bet gali persimesti ir į medžių viršūnes“, – pabrėžė A. Gudžiauskas.
Specialistai įspėja – kietosios dalelės pavojingesnės sergantiems kvėpavimo ir kraujotakos ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir nėščiosioms. Didesnės dalelės paveikia kvėpavimo takus, sukelia kosulį ir čiaudulį. O mažesnės – dar pavojingesnės.
„Šios dalelės patenka ir į kraujotaką, tai gali sukelti ir širdies ir kraujagyslių takų sutrikimų“, – perspėjo V. Bimbaitė.
„Didesnis mirtingumas, hospitalizacija, tai yra daugiau asmenų gali patekti į ligoninę, ypač didelio užterštumo dienomis“, – aiškino visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
