Ketvirtadienį po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bei turinti duomenų, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė 100 tūkst. Eur vertės kyšį E. Masiuliui, politikas nusprendė pasitraukti iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto ir atsisakyti Seimo nario mandato.
Visą dieną besiblaškę liberalai galiausiai penktadienį susirinko į partijos valdybą ir nutarė, kad laikinai partijai iki suvažiavimo vadovaus europarlamentaras Antanas Guoga.
Operacija, kurios reikėjo
Portalo tv3.lt kalbintas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, politologas Vincentas Vobolevičius tikino, kad teisėsaugos tyrimas dėl E. Masiulio veiksmų gali sugriauti vieną esminių liberalų įvaizdžio dalių – skaidrumą.
„Jauni žmonėms, kuriuos aš dabar matau, dėstydamas, labai palaiko liberalų judėjimą ir aš akivaizdžiai matau, jog palaiko ne dėl to, kad jie ten išnarstę visus liberalų argumentus po kaulelį ir nusprendė, kad tai yra geriausi argumentai, o dėl emocinio identifikavimosi – liberalai turi moralinę aukštumą, jie kalba argumentais ir nevagia.
Liberalų partijai tai yra pirma tokia didžiulė dėmė ir tas deguto šaukštas gali labai pakenkti, ypač tiems žmonėms, kurie liberalus rinkosi dėl jų moralinės kokybės“, – kalbėjo politologas.
Pasak V. Vobolevičiaus, E. Masiulio pasitraukimas iš partijos vadovo pareigų buvo teisingas ir racionalus, nes kitoks elgesys liberalus galėtų sužlugdyti.
Skirtingai nei, tarkime, Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjas, kuris yra linkęs tikėti aiškinimu, kad prieš šias partijas yra sukurti elito sąmokslai toms partijoms sunaikinti, liberalų rinkėjas, visada į tokius argumentus žiūrėjęs iš aukšto, laikęs juos nerimtų partijų gynyba, nenupirktų argumento, kad čia kažkas susimokė prieš liberalus ar bent jau sunkiai atsitiktų.
Taigi, blogiausia, kas galėjo nutikti, tai yra šitas kaltinimas kyšio ėmimu ir po to neigimai kažkokie. Tai būtų žudę partiją. Manau, kad liberalų strategai suprato, kaip tai būtų žalinga ir labai teisingai padarė, bandydami išoperuotą E. Masiulį iš partijos ir sakyti, kad likęs audinys yra neužkrėstas“, – dėstė V. Vobolevičius.
Kas gali pasinaudoti partijos nusilpimu?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektoriaus V. Vobolevičiaus įsitikinimu, nuo liberalų dalis rinkėjų dėl E. Masiulio kyšininkavimo skandalo nusisuks ir tuo pasinaudos kitos partijos.
„Žiūrint į kitas partija, tai, be abejo, kad konservatoriai, nes apie ketvirtis liberalų rinkėjų sako, kad, jeigu nebalsuotų už liberalus, balsuotų už konservatorius, taip pat socdemai, nes apie 15 procentų liberalų rinkėjų rinktųsi socdemus, jeigu nebalsauotų už liberalus“, – aiškino politologas.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas tikino, kad liberalų rinkėjų nubyrėjimu gali pasinaudoti ir valdantieji.
„Liberalų rinkėjai yra šiek tiek centro dešinėje pusėje ir dalis rinkėjų, manau, galėtų atitekti liberalesniai konservatorių krypčiai, kuriai atstovauja A. Kubilius, ir dalis galėtų atitekti socialdemokratams. Kita dalis galėtų gadinti biuletenį arba neiti į rinkimus“, – komentavo M. Jurkynas.
Vis dėlto, profesoriaus teigimu, skubėti „nurašyti“ liberalų dar nereikėtų, nes tikrasis kyšininkavimo skandalo poveikis partijai gali išaiškėti vėliau.
„Aš sakyčiau, kad kažkuri dalis tų, kurie balsavo už liberalus, gali pradėti svarstyti šiomis dienomis, ar tai yra jų partija. Tačiau aš manau, kad pagrindinis apsisprendimas bus rugsėjo mėnesį ir spalio pirmoje pusėje. Tada turbūt bus daugiau atsakymų tiek iš Generalinės prokuratūros, STT ir tada galbūt liberalai ir pats E. Masiulis galės pasakyti, kad nieko nėra, „mes elgėmės teisingai, aukoja Seimo nario mandatą ir partijos pirmininko postą, kad įrodyčiau savo nekaltumą“, tada tai pridėtų politinių taškų. Jei kaltinimai pasitvirtintų, tai, be abejo, būtų smūgis ne tik paties E. Masiulio politinei karjerai, bet ir liberalų reitingams prieš Seimo rinkimus“, – pabrėžė M. Jurkynas.
Bėdos ne tik dėl rinkėjų
Politologas V. Vobolevičius atkreipė dėmesį į tai, kad E. Masiulio kyšininkavimo skandalas ne tik sukrės partiją, dalis rinkėjų suabejos jos skaidrumu, bet gali atsirasti ir kitų problemų, susijusių su koalicinėmis dėlionėmis po Seimo rinkimų. „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pareiškę, kad neis į koaliciją su jokiomis partijomis, kurių lyderiai yra teismuose, kurios yra korumpuotos ir vakar S. Skvernelis pabandė švelninti situaciją, sakydamas, kad neaišku, ar tai yra visos partijos, ar tik E. Masiulio problema.
Aišku, keista būtų, jei vienas E. Masiulis paimtų tokį didžiulį kyšį ir, nesidalindamas niekuo partijoje, sugebėtų paveikti tą partiją, kad ji veiktų kryptingai „MG Baltic“ naudai. Tada E. Masiulis turėtų būti politinis supermenas.
Suprantama, kodėl S. Skvernelis švelnina toną, nes valstiečiams yra labai gerai būti ta raktine partija, nuo kurios priklausys, ar bus dešiniųjų koalicija, ar kairiųjų koalicija. Bet įsivaizduokime, kad liberalai yra labai sudirbami, valstiečiai įsipareigoja neiti į koaliciją su partijomis, kurių lyderiai teisiami [...], tai tada ta dešiniųjų koalicija – liberalai, konservatoriai ir valstiečiai – tampa problemiška. [...] Įkalus pleištą tarp valstiečių ir liberalų dėl E. Masiulio bylos susilpnėja tokios koalicijos šansas. Visiems tiems, kuriems tokia koalicija nereikalinga, yra šiokia tokia pergalė“, – svarstė V. Vobolevičius.
Kieno veidas partiją ištrauktų iš duobės?
VDU profesorius, politologas M. Jurkynas aiškino, jog E. Masiuliui pasitraukus iš liberalų, natūralu, jog partijoje gali kilti neramumai, mat prasidės kova dėl pirmininko posto.
„Vidinė konkurencija turi tam tikro pavojaus didinti įtampas ir priešpriešą ir neformuoti vieningos žinios, kas yra reikalinga prieš rinkimus. Liberalai čia nėra išimtis“, – sakė politologas.
Ar A. Guoga yra pakankamo kalibro politikas, kuris galėtų pakeisti E. Masiulį? M. Jurkynas įsitikinęs, kad, nors A. Guoga yra ambicingas, populiarus politikas, jis nebūtų tinkamas kandidatas būti nuolatiniu Liberalų sąjūdžio vedliu.
Profesoriaus manymu, realiausi kandidatai į liberalų vadovo postą – nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Gentvilas ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„E. Gentvilas yra buvęs liberalų lyderiu ir tai būtų tam tikra pereinamojo laikotarpio prieš rinkimus, vienijanti kompromisinė, vardan vienybės ir vieningumo figūra. R. Šimašius dabar yra daugiau susitelkęs ties Vilniaus reikalai, o kaip seksis Vilniuje, tai veiks ir liberalų tam tikrų rinkėjų nuotaikas. Tarkime, A. Guogos nesenas įsitraukimas į partiją tokios lyderystės nesuteikia. Jis nebent gali būti laikinas lyderis.
Taigi, aš statyčiau mažiau už A. Guogą, o daugiau už senbuvius: pirmu numeriu – E. Gentvilas, antru numeriu – R. Šimašius, trečiu numeriu – G. Steponavičius. Visiškai neatmesčiau ir P. Auštrevičiaus, nes jis dirba Europos Parlamente, yra patyręs politikas, valstybininkas, kandidatavęs į prezidentus“, – kalbėjo M. Jurkynas.
