Generalinės prokuratūros duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo, teigia prokurorai.
E.Gentvilas: „Mandatas neturi būti priedanga“
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad visos informacijos dar nespėjo peržiūrėti, tad komentuoti sprendimų negali. Tačiau savo asmeniniu pasirinkimu, jei prireiks, balsuos, kad G.Steponavičius prarastų neliečiamybę.
„Rimtai aš negaliu analizuoti, net nežinau, kokie kodekso straipsniai yra įrašyti. Mes tempiam tokį korupcinį jungą nuo pernai metų gegužės 12 dienos, ir nežinau, kiek dar mes jį tempsime. Tačiau žiūrėkime kitaip, aš kiekvieną kartą, kai tik būdavo imuniteto atėmimas, sakydavau, kad mandatas neturi būti priedanga. Ir aš visada balsuodavau už imuniteto atėmimą. Kad ir paskutinis balsavimas dėl Manto Adomėno. Aš žinau, kad žurnalistai ir kiti Seimo nariai jau seniai stebėjo ir laukė, kol ateis liberalo eilė. Aš kol kas su niekuo nešnekėjęs, galiu pasakyti, kad aš balsuosiu už imuniteto atėmimą, kad teisėsauga toliau stebėtų ir dirbtų savo darbą“, - tikino Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
V.Gailius: „Man negražu, kad taip yra“
Liberalas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktorius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Vitalijus Gailius sako, kad kol asmuo nėra nuteistas, jis nėra kaltas. O trukdyti prokuratūros darbui nesiruošia.
„Baudžiamajame procese aš sprendimo nepriimu, tai daro ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Tačiau žinau baudžiamąjį procesą, ir jame specialusis liudytojas arba gali tapti įtariamuoju, suteikiant jam papildomas teises į gynybą arba liudytoju be išimčių. Prokuroras priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl imuniteto panaikinimo. Tai čia daugiau galimybių gintis baudžiamajame procese. Tokios yra taisyklės, statuso nustatyta tvarka bus sprendžiama dėl neliečiamybės naikinimo. Yra ir nekaltumo prezumpcija ir kol žmogus nėra nuteistas, jis nėra kaltas. Man yra visais atvejais galioja viena taisyklė. Aš niekada netrukdžiau ir netrukdysiu teisėsaugai dirbti. Jeigu tas sprendimas reikalingas, aš jį palaikysiu. Turi būti atsakyta į visus klausimus. O aš tikrai leisiu prokurorui dirbti savo darbą“, - pasakoja Seimo narys.
Visgi, Seimo narys situacijoje įžvelgia ir pozityvumo. „Manau, kad vienintelis pozityvas yra tai, kad liberalų sąjūdžio nariai, kuriems teisėsauga turi klausimų, jie bendradarbiauja. Ir nepiketuoja prie prokuroro namų, nerėkia, kad yra nekalti. Jie pasako, kad pateisk paaiškinimą. Jeigu yra duomenų, kad yra padaryta nusikalstama veika, perduoti ją į teismą, kuriame bus sprendžiamas kaltumo klausimas.
„Negražu, aišku negražu, man negražu, kad taip yra, bet aš linkęs sulaukti galutinio vertinimo“, - vienareikšmiškai vertinti situacijos nesiryžta liberalas.
A.Armonaitė: „Nuolaidų sąžinei nedarysiu“
Liberalė Aušrinė Armonaitė sako, kad nors dar nespėjo susipažinti su visa prokuratūros pateikta medžiaga, visgi, tai yra reputacijos krizė. „Dar nesusipažinau su pilnu prokuratūros tekstu. Bet pirmas įspūdis yra toks, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar, ir visada – reikia teisėsaugai leisti atlikti savo darbą. Mums yra tam tikra reputacijos krizė, ir matyt mūsų visų darbas bus tą pasitikėjimą atstatyti. Reikia padėti teisėsaugai atlikti tą tyrimą, ir dirbti toliau. Kad žmonės žinotų, kad politika gali būti sąžininga“, - tikina Seimo narė.
Politikė sako, kad labiausiai ją nustebino ne tik politiko, bet visos politinės partijos paminėjimas. „Nei nustebino, nei ne. Neturėjau kažkokio išankstinio nusistatymo. Nors dar nesu susipažinusi su visa medžiaga, kiek mačiau mane nustebino tai, kad yra įtarimai ir politinei partijai. Tas yra netikėta“, - pripažįsta politikė.
Visgi, politikė teigia, kad nuolaidos sąžinei nedarys. „Dauguma politikų mano bendražygių kelia aukščiausius reikalavimus sau. Aš asmeniškai niekada nedariau kompromisų su sąžine, tai tikiuosi, kad ir kiti to nedarys“, - sako A.Armonaitė.
Siejasi su E.Masiuliu?
Vykstant tyrimui dėl politinės korupcijos, pernai teisėsauga pateikė įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmus per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno interesų naudai.
Byloje įtarimai pateikti ne tik R.Kurlianskiui, bet ir pačiam koncernui „MG Baltic“.
Vykstant šiam tyrimui, buvo apklausti ir kiti koncerno vadovai. Pernai rugpjūčio pabaigoje pareigūnai kaip specialųjį liudytoją apklausė jo valdybos narį Romaną Raulynaitį, o rugsėjo pradžioje - kaip specialusis liudytojas apklaustas ir koncerno prezidentas Darius Mockus.
Šis statusas byloje buvo suteiktas ir vėliau narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui bei G.Steponavičiui.
Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.
Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus.
