Visų politinių pakraipų lenkų politikai nepatenkinti lietuvių požiūriu į Lietuvos lenkus, rašo lenkų dienraštis.
Plataus atgarsio lenkų spaudoje susilaukė šeštadienį Vilniuje įvykęs Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjos posėdis, kuriame pirmą kartą per pastaruosius 15 metų nebuvo pasirašyta bendra deklaracija, nes neprieita prie vieningos nuomonės dėl Lietuvos lenkų situacijos. Apie tai informuoja dauguma Lenkijos centrinių dienraščių.
Įtakingas lenkų dienraštis "Rzeczpospolita" pažymi, jog "deklaracijos nepasirašymas - labai rimtas signalas, jog lenkai nebenori klausytis tuščių lietuvių politikų pažadų". Dienraščio nuomone, per pastaruosius 15 metų nuo tarpvalstybinės sutarties pasirašymo lenkų mažumos klausimais Lietuvoje nieko neįvyko.
"Tos pavardės, dėl kurių vyksta nemirtingas ginčas, mažiau svarbus. Svarbiausia, jog kyla klausimas dėl lenkų ateities Lietuvoje, dėl lenkų švietimo, kuris vis labiau nyksta. Lenkams negrąžinama žemė Vilnijoje, kuri galėtų tapti jų socialinio ir ekonominio gyvenimo garantu, nes už parduotą žemę gautus pinigus Vilniaus ir jo apylinkių lenkai galėtų atsikratyti valytojų ir vairuotojų vaikų įvaizdžio, tačiau jau beveik nėra ką grąžinti, nes brangiausia žemė atsidūrė naujų savininkų, ne lenkų, rankose", - apgailestauja dienraštis.
Jo teigimu, "brolių lietuvių pozicija Lenkijoje yra nusivylę visų politinių pakraipų politikai, nes visi jie daugelį kartų girdėjo lietuvių pažadus, jog tarpvalstybinės sutarties ir tarptautinių susitarimų tautinių mažumų klausimais bus laikomasi, o po to iš nuostabos trynė akis, kai iškildavo naujos kliūtys ir naujos problemos - tokios, kaip požiūris į Lenko kortą, kuri perpildė kantrybės taurę, juolab, kad pati Lietuva rengia Lietuvio kortą".
"Beveik visi nusivylę politikai supranta, kur yra lietuvių baimės priežastis. Tas pats jausmas apimtų ir lenkus, jeigu Varšuvoje gyventų 300 tūkst. vokiečių arba rusų, todėl lenkai stengėsi būti supratingi, jautrūs, nusileisdavo ir laukdavo, kad su laiku ta baimė dings. Tačiau ji nedingo ir ja būdavo dangstomasi, siekiant nieko nedaryti. Liūdniausia tai, kad Lietuvą ir Lenkiją geopolitiškai beveik viskas vienija - pradedant energetinio saugumo politika ir baigiant galimu pavojumi iš Maskvos pusės. Tačiau lietuvių veiksmai lenkų mažumos atžvilgiu yra tokie, jog laimėtoju tampa Maskva. Taip pat nesuprantama yra lietuvių rinkėjų meilė politikams, susijusiems su Rusijos interesais", - rašo "Rzeczpospolita" ir čia kaip pavyzdį nurodo nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą ir Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą.
"Visi šie pažadai mus Lenkijoje jau išvargino. Įvairių pakraipų lenkų politikai sako: užteks. Išblaivėjo ir išsipagiriojo po visų šių susitikimų, kurie baigdavosi pareiškimais apie didelę draugystę ir strateginę partnerystę. Turime vilčių, kad lietuviai padarys teigiamas išvadas", - baigia lenkų dienraštis.
