Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“.
Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.
Suvienodinusi lietuvių kalbos mokymą Švietimo ir mokslo ministerij
a sako taip stiprinsianti lietuvišką tapatybę. O ir patiems tautinių mažumų mokiniams, dabar lietuvių besimokantiems tik kaip valstybinę kalbą ir turintiems vos kelias pamokas per savaitę, bus geriau.
„Ne paslaptis, kad dabar tautinių mažumų – ar lenkų, ar rusų – mokyklose vyresnių klasių moksleiviai, kad geriau pasiruoštų stojimui į aukštąsias mokyklas ir išlaikytų egzaminus, jau dabar dirba su lietuvių kalbos vadovėliais“, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Po dvejų metų tautinių mažumų mokinių lauks ir suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas. Jis bus toks pat, kaip ir tiems, kurie lietuvių kalbą mokosi kaip gimtąją.
Lietuvių kalbos mokytojai lenkiškose ir rusiškose mokyklose dėl tokių naujovių griebiasi už galvų.
„Jei 9–10 klasėse turime po 4 pamokas, tikrai negalime pasakyti, kad turime tvirtus pagrindus, tvirtą žodyną, kad galime suprasti tikrai sudėtingą lietuvių literatūrą. Sunku ją analizuoti, jau nekalbant apie savo nuomonės, požiūrio reiškimą“, – sako lietuvių kalbos mokytoja Marija Česonienė.
Nors tautinių mažumų mokyklų 11–12 klasių moksleiviams ir bus didinamas lietuvių kalbos krūvis, tačiau, anot mokytojų, po dvejų metų mokiniai vienodomis sąlygomis laikyti vienodo lietuvių kalbos egzamino nebus pasirengę.
„Galvojom, gal nuo 5 klasės pradėsim po truputį didinti lietuvių kalbos pamokų, turėsim naujus vadovėlius, taip po truputį galėsim prieiti, bet dabar tikrai nežinosim“, – sako Vilniaus V. Sirokomlės vidurinės mokyklos direktorė Danuta Silienė.
Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga užstoja tautinių mažumų mokyklas, kad suvienodinus egzaminą, būtina joms padėti ir papildomai pasirengti.
„Svarbiausia, kad jos vienodai išmoktų programą ir galėtų laikyti lietuvių kalbos egzaminą ir nebeprašytų jo atidėti. Nes jau praėjo 20 metų, o išmoksta labai prastai“, – teigia Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos narys Kazimieras Garšva.
Po kritikos švietimo ir mokslo ministras pripažįsta, kad bus svarstoma, ar nenustatyti pereinamojo laikotarpio, per kurį lenkiškų ir rusiškų mokyklų mokinių egzaminai būtų vertinami pagal skirtingus kriterijus.
Kristina Garalevičiūtė
