nutylėtas Baltijos regiono destabilizavimo pavojus, LLRA glaudesni ryšiai ne su Latvijos lenkais (šie yra lojalūs Latvijai), bet su Maskvos remiamais Latvijos rusų radikalais, siekiančiais Latvijoje panašių tikslų, kaip LLRA Lietuvoje. Čia verta pacituoti vienos iš LLRA veikėjos, dabartinės viceministrės Renatos Citackos žodžius, pasakytus 2012 m. interviu rusiškam portalui „Baltexpert“: „Latvijos rusakalbių gyventojų patirtis mums buvo geras pavyzdys. Ir, sekdami jūsų pavyzdžiu, mes ketiname iškelti iniciatyvą suteikti lenkų kalbai antrosios valstybinės ar regioninės kalbos statusą.“ Į klausimą: „Gal jau pribrendo idėja sukurti kultūrinę Baltijos šalių tautinių mažumų autonomiją?“ buvo atsakyta taip: „Apie tai pas mus jau seniai kalbama. Ir jei mus palaikys jūsų latgaliečiai – rusakalbiai Latvijos (o dar jei ir Estijos) gyventojai – mes būsime visapusiškai už. Kartu apginsime savo teises. Viskas įmanoma, kai valstybė yra demokratiška

Čia Lietuva, ne Lenkija. Keli faktai ir apie lenkų galimus tikslus:
Vis dar tebesilaikanti lietuvių bendruomenė Seinų ir Punsko krašte atsidūrė Lenkijoje dėl Suvalkų trikampio okupacijos, įvykdytos 1919 m. Iki tol – nei LDK, nei ATR laikais – šios žemės Lenkijai nepriklausė.
Dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušroje 1990–1991 m., mėgindami steigti autonomiją iš pradžių SSRS, vėliau, kai kurių Lenkijos politikų paprotinti, Lietuvos sudėtyje.
Beje, Lenkija dabar irgi susiduria su regioniniu separatizmu šalies pietvakariuose (Silezija), bet apie visa tai kol kas stengiamasi nutylėti. O palyginimas su JAV kalbos standartais apskritai netelpa į istorinio padorumo rėmus – JAV nuo pat pradžių buvo daugiakultūrė ir daugiakalbė imigrantų valstybė be istorinių šaknų, sudaryta visai kitokiu principu. Tačiau net ir tokioje, atrodytų, kalbiškai liberalioje aplinkoje JAV lenkai (ir Lenkija) nereikalauja ten nei valstybinių lenkiškų mokyklų, nei vietovardžių lenkiškais rašmenimis, nors lenkų bendruomenė JAV yra senesnė nei Lietuvos ir ją sudaro 10 milijonų (3,2 proc.) JAV gyventojų – tai daugiau negu ketvirtadalis dabartinės Lenkijos.Nutylėta, kad pietryčių Lietuva nėra ištisai lenkakalbė – ji palyginti marga. Šalčininkų rajono gyventojų dauguma šneka baltarusiškai. Tad primesti tam margumynui vieno iš jo elementų diktatą nėra nei logiška, nei tikslinga, nes vis tiek bus pažeisti kitų, ne „lenkų“ interesai. Dėl to jau ėmė nerimauti kitos tautinės bendruomenės. Vadinasi, tikslingiausia laikytis principo, kad visas vienoje valstybėje gyvenančias tautines bendruomenes turi vienyti valstybinė kalba. Paradoksaliai atrodo ir tai, kad deklaruojamąjį pietryčių Lietuvos istorinį daugiakultūriškumą atkakliai stengiamasi paversti knygine lenkų monokultūra. Knygine todėl, kad ten nėra vietinės lenkų etnokultūros (tautosakos, etnografijos), nes pats lenkų etnosas ten naujas, daugeliu atvejų – pasirinktas ar primestas.
O Latvijos modelis yra toks: visoje šalyje laikomasi valstybinės kalbos įstatymo, asmenvardžiai, vietovardžiai ir gatvėvardžiai rašomi tik valstybine kalba, valstybinėse tautinių bendrijų mokyklose 60 proc. dalykų dėstoma valstybine kalba.
Nutylėta, kad Lenkija netgi giria tokią tvarką Latvijoje, o Lenkijos prezidentas, viešėdamas Rygoje, tvirtino, kad Latvijos lenkai gyveną kaip rojuje, nepaisydamas to, kad penktadalis (10 000) Latvijos lenkų net neturi šalies pilietybės. Apibendrinant, nutylėta šių Baltijos šalių patirtis integruojant, o ne segreguojant ar izoliuojant jų tautines bendruomenes. Tad į jų, o ne į Lenkijos modelį reikia orientuoti ir Lietuvą, priklausančią tam pačiam Baltijos šalių regionui.
Todėl Latvijos politikai nuogąstauja, kad, Lietuvai priėmus tokį Tautinių mažumų įstatymą, Maskvai bus duotas pagrindas spausti Latviją ir Estiją, kad tos sudarytų tokias pačias sąlygas saviems rusakalbiams. V. Žirinovskio nesenas paklykavimas apie galimą slavakalbės rytų Latvijos ir Estijos prijungimą prie Rusijos nėra iš piršto laužtas – telieka tik sukurti tvirtesnes prijungimo prielaidas, t. y. didesnę tų kraštų atskirtį, kokia numatyta įteisinti Lietuvos pietryčiuose. Štai kodėl šis Tautinių mažumų įstatymas gali būti prilygintas diversijai ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono mastu.
LDK bajorų delegacijos vadovas Jonas J. Chodkevičius Liublino seime 1569 m. puikia lenkų kalba karštai gynė Lietuvos savarankiškumą nuo Lenkijos. Kai kurie mūsų dabartiniai istorikai ir politikai lietuvių kalba sugeba šmeižti lietuviškumą, pačią valstybę ir jos istoriją. Viską lemia ne kalba, o politiniai orientyrai bei nuostatos. Dažnai ir kitų valstybių pinigai ar dovanos jų interesų lobistams. O juk kvislingų netrūko ir netrūks jokioje pilietinėje tautoje, nes kiekviena jų turi savo periferiją

sis kryziuociu palikuonis lenkams ir ne dovana,per svieta vilnyje gaidziu,beprociu mokytojevimas labai madoij kistis I kitu valstybiu reikalus ir butent atakuoje tas salis kuriose dar kultura dorove egzistuoja,cia tas pat nueiti pas kaimyna pakelti barni ir nurodineti,kaip gyventi,o tarptautinis terorizmas,tai as pas kaimyna turiu nueiti ir morda izdauzyti,tokios tokeles

Valdemaras Tomasevski yra doras ir saziningas Lietuvos pilietis, kuris dirba visu Lietuvos zmoniu labui. Jo seimos vertybes ir politiniai standartai yra labai auksto lygio ir priimtini visiems Lietuvos pilieciams, tai irodo pono Tomasevskio ir LLRA populiarumo didejimas tarp lietuviu, kurie mato, kad per savo egzistavimo metus si politine jega, niekada nesusikompromitavo, neturejo jokiu korupcijos skandalu bei gina savo rinkeju teisiu negailedami savo jegu.

Lietuva nesilaiko europiniu standartu tautiniu mazumu apsaugos srityje. LLRA protestas per sausio 13 posedi atkreipe demesi i isisaknijusias problemas:
- Lietuva neratifikavo Europos regioniniu ir tautiniu mazumu kalbu chartijos, nors Europos Parlamentas ragino tai padaryti dar liepa 2013 metu.
- Lietuva nesilaiko Tautiniu mazumu apsaugos pagrindu konvencijos, nors ja pasirase ir ratifikavo.
- Lietuva pazeide Lietuvos-Lenkijos sutarti, tautiniu mazumu apsaugos skyriu.
- Lietuva ignuoroja ESBO pranesimus apie tautiniu mazumu teisiu pazeidimus Lietuvoje.
- Panaikintas tautiniu mazumu istatymas ir nepriimtas naujas.
- Naikinamas tautiniu mazumu svietimas.
- Draudimas pavardziu rasymo originalo kalba.
- Sunkinamas bei vilkinamas zemes grazinimas teisetiems savininkams (Pagrinde Vilniaus rajone, bet ne tik).
- Drakoniskos baudos uz dvikalbes lenteles, nors tai leidziama Lietuvos pasirasytos konvencijos straipsniais.

shiknius kenkejas

Jei šie "lenkai" yra Lietuvos piliečiai, tai tuska neturi jokios moralinės teisės ko nors reikalauti. Yra gera patarlė: "Neleiskime kiaulės į bažnyčią, nes užlips ant altoriaus." Tokia ta jų diplomatija.

o lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje jaučiasi tiesiog "puikiai". A ne, Tuskeli?

Vis dėlto reikėtų laikytis pariteto principo, kuris numatytas pagal 2006 m. Lietuvos-Lenkijos susitarimą. Lenkai įteisino dvikalbius gatvių pavadinimus tankiai lietuvių gyvenamose vietose (pvz., Punske), lietuviai - ne. Todėl, mieli lietuviai, Tuskas teisus

patylek tuskai tvarka daryk savo lenkijoje, o Lietuva prasom palikti ramybeje