Dauguma lenkų nesijaučia diskriminuojami Lietuvoje, tačiau ne mažiau stebina faktas, kad beveik pusė Lenkijos gyventojų nežino Lietuvos padėties žemėlapyje, rodo viena neseniai paskelbta studija, kurios rezultatai ketvirtadienį buvo pristatyti Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ tinklalapyje.
Tyrimas, kurį atliko Lenkijos Viešųjų reikalų institutas (ISP), rodo, kad Varšuva dažnai tvirtina, kad Vilnius pažeidinėja Lietuvoje gyvenančių lenkų teises,pavyzdžiui, neleisdamas rašyti dokumentuose asmenvardžių lenkiškais rašmenimis, tačiau pačios lenkų mažumos požiūris šiuo klausimu toli gražu nėra toks aiškus.
44 proc. ISP apklaustų asmenų sakė, kad jų teisės yra užtikrinamos, 40 proc. tvirtino priešingai, o 16 proc. neturėjo nuomonės. Vertinant Lietuvos lenkų nuomonę, labai svarbus yra šiame tyrime pateiktas klausimas, ar lenkai mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos, ar jie yra asmeniškai susidūrę su diskriminacijos atvejais. Apklausos rezultatai aiškiai rodo, kad tokie atvejai reti, rašo „Gazeta Wyborcza“.
Beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) apklaustų Lietuvos lenkų tvirtina nesusidūrę su blogu elgesiu dėl jų kilmės. Lietuvoje gyvena beveik 200 tūkst. lenkų, kurie sudaro beveik 6,6 proc. šalies gyventojų.
Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių mano, kad lenkų mažumos atstovai dera prie Lietuvos visuomenės.
Lenkijos gyventojams Lietuva pirmiausia kelia asociacijas su poeto Adomo Mickevičiaus poema „Ponas Tadas“ (Pan Tadeusz) – tokias sąsajas nurodė 27 proc. respondentų. Apie kaimyninę šalį jie daugiausia sužino mokykloje (45 proc.) ir iš televizijos (38 procentai).
Nors Vilnių kasmet užplūsta lenkų turistų minios, sunku patikėti, kad net 90 proc. Lenkijos gyventojų nėra buvę Lietuvoje, rašo portalas wyborcza.pl. Galbūt dėl to tik 58 proc. respondentų teisingai parodė Lietuvą žemėlapyje. Kas penktas apklausos dalyvis painiojo Lietuvą su Baltarusija; 8 proc. žemėlapyje parodė Kaliningrado sritį, o 5 proc. – Ukrainą.
Lietuviams Lenkija labiausiai siejasi su ekonomikos reikalais, nustatė ISP. Šis faktas, kaip rašo lenkų portalas, nestebina, nes kelerius pastaruosius metus lietuviai masiškai važinėja apsipirkti ne vien į netoli sienos esančius Suvalkus arba Augustavą, bet ir atvyksta į baldų prekybos tinklo „Ikea“ salonus Gdanske arba Varšuvoje.
Kas antras lietuvis yra nors kartą buvęs Lenkijoje, o kas penktas turi šioje šalyje giminaičių, pažįstamų arba verslo partnerių.
Nors Varšuvos ir Vilniaus santykiai pastaruoju metu buvo gana įtempti, abiejų šalių visuomenės viena kitos atžvilgiu nejaučia nei didesnio nepalankumo, nei simpatijų. Tačiau lenkai aiškiai palankesni lietuviams, negu lietuviai lenkams. Teigiamai apie lietuvius atsiliepė 44 proc. apklausoje dalyvavusių Lenkijos gyventojų, o tik ketvirtadalis apklaustų lietuvių nurodė teigiamai vertinantys lenkus. Lenkai taip pat daug palankiau vertina galimybę, kad lietuvis būtų jų kaimynas, viršininkas arba jų vaikų sutuoktinis, o lietuviai savo socialinėje aplinkoje labiau linkę toleruoti rusus negu lenkus.
51 proc. lenkų savo šalies santykius su Lietuva laiko gerais, o 48 proc. lietuvių laiko juos blogais.
Lenkai, kaip ir lietuviai, nelaiko vieni kitų svarbiais veikėjais tarptautinėje arenoje. Lietuviai šiuo atveju dukart dažniau įvardydavo Rusiją, o ne Lenkiją. Tačiau 68 proc. lenkų ir 70 proc. lietuvių tvirtina, kad jų šalys privalo bendradarbiauti ir siekti kompromisų, nurodė „Gazeta Wyborcza“.
