Ambasadorius viliasi, kad aukščiausi šalies vadovai pasmerks A. Valotkos pasisakymus, išsakytus praėjusią savaitę LRT radijo laidoje.
Kaip skelbia ambasada, ambasadorius kultūros ministrui Simonui Kairiui išsiuntė raštą, smerkiantį A. Valotkos „neatsakingą pasisakymą“ lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.
Raštas taip pat adresuotas ir vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, Tautinių mažumų departamento vadovei Vidai Montvydaitei, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Violetai Meiliūnaitei, Seimo narei Ritai Tamašunienei, premjerės patarėjui Artuir Liudkovski bei Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento direktoriui Edvilui Raudonikiui.
„Esu įsitikinęs, kad išsireiškimai, kuriais stigmatizuojamos ištisos tautinės grupės ir pateikiamos klaidingos ir antagonistiškai veikiančios tezės apie praeitį, labiau atitinka totalitarinių režimų, nuo kurių Lenkija ir Lietuva taip daug kentėjo XX a., istoriografijos ir propagandos kanonus nei demokratinių valstybių ir draugiškų visuomenių standartus“, – nurodo diplomatas.
K. Radziwillas nurodė, kad nederamas yra situacijos Vilniaus rajone palyginimas su Rusijos veiksmais Ukrainoje.
„Man ypač nemalonus situacijos Vilniaus rajone palyginimas su padėtimi Ukrainos rytuose ir tariamų separatistinių tendencijų priskyrimas šios Lietuvos dalies gyventojams. Tai itin nedera šiuo metu, kai Lenkijos ir Lietuvos tautos, įskaitant lenkų mažumą Lietuvoje, Rusijos agresijos sukeltame kare vienareikšmiškai yra Ukrainos pusėje“, – rašoma rašte.
Ambasadorius pabrėžė, kad stiprėjant Lietuvos ir Lenkijos strateginiams santykiams, tokiais pareiškimais gali pasinaudoti Kremlius.
„Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos valdžios atstovai pasmerks elgesį ir pasisakymus, kurie neverti valstybės tarnautojo, kurio užduotimi turėtų būti viešosios tvarkos ir rimties siekis, o ne tautinės nesantaikos kurstymas“, – pabrėžė ambasadorius.
Valstybinei kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją.
Komisija pirmadienį konstatavo, kad Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Ketvirtadienį apie lenkiškus užrašus Vilniaus rajone diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.
„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – kalbėjo A. Valotka.
„Žinoma, jei teisės aktai leistų užtvindyti, kaip sovietiniais laikais, rusiškais užrašais dvikalbiais, arba šiuo atveju lenkiškais, žinoma, mes vadovaujamės teisės aktais. Bet ar Lietuva norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona, ir tai vadinti tradiciniais užrašais – su tuo nesutinku“, – sakė jis.
Kultūros ministras S. Kairys penktadienį pranešė pasirašęs įsakymą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymams įvertinti. Tokio prašymo jis sulaukė iš Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus.
Anot R. Ducnevičiaus, A. Valotka tap pat pavartojo neetišką teiginį kalbėdamas apie ženklų pastatymą Vilniaus rajone, jis tvirtino, kad neturi reikšmės, kas pastatė lenkiškus užrašus: „(...) nesvarbu, ar žmonės, ar marsiečiai pastatė. Jokio skirtumo nėra“.
R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A. Valotkos pasisakymai kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos bei Lenkijos valstybių.
