Tarptautinės mirusiųjų pervežimo, kremavimo įmonių asociacijos direktorius Bronislavas Polonskis sako, kad vis daugiau tautiečių renkasi kremuoti savo mirusius artimuosius Lenkijoje.
Į Lenkiją vilioja kainų skirtumas
Anot B. Polonskio, kremavimo kainų skirtumas Lietuvoje ir Lenkijoje – daugiau kaip 200 eurų. „Suvalkuose pats kremavimas kainuoja apie 200 eurų, o Kėdainių krematoriume – 470 eurų. Viena iš priežasčių, kodėl Suvalkuose pigiau – mažesni reikalavimai dėl krematoriumo valymo įrenginių. Bendra visų paslaugų kaina irgi skiriasi apie perpus, nes velionio nuvežimas iš Vilniaus į Kėdainius ar į Suvalkus kainuoja labai panašiai, atstumai beveik tokie patys“, – aiškina B. Polonskis.
Jo teigimu, norėdami sutaupyti žmonės dažnai renkasi kremavimą Suvalkuose. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie teigia esantys Lietuvos patriotai ir pageidauja kremavimo tik Lietuvoje.
„Lenkijoje geresnė ir kaina, ir kokybė“
Laidojimo paslaugų centro „Ligamis“ direktorius Juozas Čiplys sako, kad dar prieš atsidarant Suvalkų krematoriumui, žmonės dažnai veždavo kremuoti artimuosius į Lenkiją. „Anksčiau žmonės kremuodavo artimuosius Vyškove, apie 250 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Dabar renkasi prieš pusmetį atidarytą Suvalkų krematoriumą – vos 50 kilometrų nuo sienos. Visam tam kraštui link sienos nuo Kauno tai yra dar arčiau už Kėdainius. Įdomu tai, kad prieš metus kremavimas Kėdainiuose kainavo 580. Vėliau jie turbūt pastebėjo, kad žmonės vis dažniau renkasi kremuoti Lenkijoje ir kainas šiek tiek sumažino. Bet vis dar skirtumas yra didžiulis. Todėl labai daug žmonių renkasi Lenkiją. Žmogui tie 200 eurų yra nemaži pinigai. Be to, perpus pigesnė salės nuoma, jei žmogus nori kartu vykti ir palydėti artimąjį. Kremavimo kapsulė, kuri Kėdainiuose kainuoja 30 eurų, Suvalkuose yra iš vis nemokama“, – aiškina Laidojimo paslaugų centro direktorius.
Jo teigimu, lenkai už mažesnę kainą siūlo geresnę kokybę. „Krematoriumas naujas, salė didesnė, gražesnė. Normalu, kad lietuviai renkasi geresnės kokybės paslaugą ir dar už mažesnę kainą“, – sako J. Čiplys.
Skundžiasi, kad nežinojo, kur vyks kremavimas
Redakciją pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame žmogus skundžiasi, jog jo artimasis buvo kremuotas Lenkijoje iš anksto apie tai neinformavus. „Mums patiems teko susidurti su UAB "Ligamis" įmone, kuri mums pasiūlė patrauklią kainą šioms paslaugoms, bet neįspėjo, kad palaikai bus kremuojami Lenkijoje. Kaip vėliau sužinojome, jie visus norinčius kremuotis veža tik ten, nes kainos mažesnės nei Lietuvoje. Keista, kad ši įmonė <...> mirusiuosius veža nesutvarkius visų reikiamų dokumentų Nacionaliniame Visuomenės sveikatos centre ir apie tai neįspėja artimųjų“, – rašoma skaitytojo laiške redakcijai.
„Ligamis“ direktorius Juozas Čiplys sako tokio atvejo neprisimenantis. Anot jo, artimieji visuomet informuojami, kur vyks kremavimas. „Mes visuomet kalbamės su žmogumi, kur bus kremuojamas artimasis. Žmogus pasirašo įgaliojimą pervežti velionį. Ten juk taip pat yra minima, kur bus vežamas kūnas. Žmogus mato ant ko pasirašo. Prieš vežant žmogų kremuoti į Lenkiją yra gaunamas dokumentas iš Kaune veikiančio Visuomenės sveikatos centro. Vadinamasis „kūno pasas“ suteikia mums leidimą transportuoti kūną. Šis dokumentas nieko nekainuoja ir yra lengvai gaunamas. Tai yra visiškai legalu“, – aiškina J. Čiplys.
Laidojimo paslaugų firmas kaltina sukčiavimu
Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas sako, kad mirusiuosius kremuoti į Lenkiją vežančios firmos linkusios sukčiauti su savo klientais. „Žmonės, kuriems pateikiama ta paslauga, ne visai teisingai informuojami apie galutinę kainą. Pateikiama dalinė kaina, kuri paskui priauga tos išlaidos, kurios nebūna deklaruotos. Pavyzdžiui, pervežimas“, – sako V. Labanauskas.
Jo teigimu, kainų skirtumas yra. Tačiau Kėdainiuose galima rinktis ne 470 kainuojantį kremavimą, o pigesnę neskubią paslaugą, kuri kainuoja 319 eurų. „Žmonės dažniau renkasi skubų kremavimą, kuris yra brangesnis. Bet tai ne būtinai pačių žmonių pasirinkimas. Kartais įmonės, kurios tvarko tuos reikalus, užsako brangesnį kremavimą, nes jiems taip patogiau – gali pasirinkti laiką. O už tai sumoka mirusiojo artimasis“, – aiškina Kėdainių krematoriumo direktorius.
Anot V. Labanausko, pasitaiko ir įmonių, kurios perveža velionius kremuoti į Lenkiją ir vengia tvarkyti dokumentus. „Nuo šių metu įsigaliojo įstatymas, kad išvežant žmogų kremuoti, reikia turėti vadinamąjį „kūno pastą“. Tačiau kai kurios įmonės šios dokumentacijos nesutvarko. Tai jiems leidžia verstis nelegalia veikla ir nuslepti mokesčius. Šioje srityje yra daug tokių ne visai skaidrių dalykų, nes menkas įstatyminis reguliavimas. Lieka erdvė spekuliuoti ir piktnaudžiauti“, – sako krematoriumo direktorius.
Kėdainių krematoriumo apyvarta krito
Kėdainių krematoriumas šiandien paskelbė pirmo ketvirčio rezultatus. Apyvarta, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, krito 8 proc. V. Labanauskas nesieja to konkrečiai su prieš pusmetį atsidariusiu Suvalkų krematoriumu.
„Pernai pirmas ketvirtis buvo labai išsiskiriantis iš bendrų visų metų tendencijos. Sunku pasakyti, ar šiemet kritome dėl to, kad išvažiuoja, ar dėl to, kad tiesiog pernai buvo paūmėjimas mirčių ar kremavimų. Iš esmės vis tiek didesnė dalis kremuojasi Lietuvoje“, – įsitikinęs V. Labanauskas.
