Nors vis daugiau lietuvaičių skuba mokytis užsienio kalbų, kad galėtų kuo sėkmingiau siekti karjeros, studijuoti ar dirbti svečiose šalyse, Lietuvoje gyvenantys ar tik viešintys užsieniečiai ne mažiau stropiai mokosi vienos seniausių Europoje kalbų – lietuvių.
Peržvelgus lietuvių kalbos užsieniečiams kursų kainas, susidaro įspūdis, kad labai brangindami savo kalbą, ją „pabranginome“ ir užsieniečiams, nes vieno lygio kursų kaina skritingose mokyklose svyruoja nuo 700 iki 1500 litų. Balsas.lt pasidomėjo, su kokiais sunkumais susiduria užsieniečiai, mokydamiesi lietuvių kalbos ir kas lemia lietuvių kalbos kursų kainą.
Norinčių išmokti lietuviškai daugėja
Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ vadovė Irena Kruopienė, kalbėdama apie lietuvių kalbos kursų populiarumą, sakė: „Negaliu teigti, kad anksčiau nebuvo daug norinčių mokytis lietuvių kalbos, bet po to, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir žmonės gali laisvai keliauti, mokytis, natūralu, kad norinčių išmokti lietuviškai skaičius išaugo. Per metus ar dvejus situacija ypatingai nesikeitė: tie kurie mokosi, matyt, ir noro turi pakankamai.“
Pašnekovės teigimu, studentų sulaukiama iš labai įvairių šalių – Prancūzijos, Anglijos, Italijos, Ispanijos, Suomijos, Danijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. „Lyginant su kitomis slaviškai kalbančiomis šalimis, šiuo metu studentų iš Baltarusijos turime šiek daugiau,“ – sakė I. Kruopienė.
Sunkiausiai įkandama – linksnių sistema
Į klausimą, kokius dalykus užsieniečiams paaiškinti sunkiausia, specialistė atsakė: „Žmonėms, kurių gimtosiose kalbose nėra linksnių sistemos, labai sunku suvokti, kodėl tam pačiam daiktui pavadinti lietuvių kalboje reikia 12-13 skirtingų žodžio formų, o jų gimtaja kalba tą patį galima pasakyti viena forma tik pridedant artikelį. Pamažu žmonės susipažįsta su sistema, bet pradžia būna nelengva. Daug kas priklauso ir nuo to, kiek žmogus apskritai moka kalbų ir, jei jo gimtoji kalba turi linksnių sistemą, keblumų kyla mažiau.“
I. Kruopienė taip pat užsiminė, kad dažnai besimokantiems lietuvių kalbos būna sunku susigaudyti sangrąžinių veiksmažodžių subtilybėse ir suvokti dalyvių, pusdalyvių bei padalyvių vartoseną. „Šių dalykų užsieniečiai mokosi ne iš karto, o kai jau būna kalbą šiek tiek pramokę,“ – sakė pašnekovė.
Labiausiai vargsta kinai ir japonai
Ypač daug sunkumų mokantis lietuvių kalbos kyla užsieniečiams, atvykusiems iš tokių tolimų kraštų, kaip Kinija ar Japonija: „Žmonėms iš šių šalių gana sunku mokytis lietuvių kalbos – problemų kyla ne tik dėl kalbos skirtingų formų vartojimo, bet jiems sunku apskritai suvokti mūsų kalbos sistemą“. Lengviausiai lietuvių kalbos, pasak pašnekovės, pramoksta kaimynai latviai.
Moters teigimu, pasitaiko atvejų, kai lietuvių kalba susidomi žmonės, kaip turistai apsilankę Lietuvoje: „Vienas vyras iš Suomijos atvyksta mokytis lietuvių kalbos jau keletą metų iš eilės. Pirmuosius kursus jis sau pasidovanojo penkiasdešimtmečio proga, o šiuo metu jau gana sklandžiai kalba lietuviškai.“
Pasak I. Kruopienės, tam kad žmogus įgautų minimalių kalbos žinių, pakanka 50-ties akademinių valandų kurso, o į klausimą, ar daug studentų ryžtasi toliau mokytis, moteris atsakė: „Dažniausiai žmonės, pabaigę 50-ties akademinių valandų kursą, tuo neapsiriboja, dauguma mokosi toliau. Dažni atvejai, kai žmonės mokytis atvyksta iš užsienio atostogų metu ir po intensyvaus kurso vyksta į namus, bet po metų jie sugrįžta ir tęsia nuo ten, kur baigė. Būna, kad į intensyvius kursus atvyksta ir po 3-4 kartus. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai taip pat nenustoja mokytis vos gavę elementarių įgūdžių, nes nori suprasti ir sudėtingesnę informaciją.“
Ar lietuvių kalba užsieniečiam brangesnė?
Apie tai, ar tiesa, kad užsieniečiams Lietuvoje mokytis kainuoja brangiau, „Lingua Lituanica“ rinkodaros vadovė sakė: „Žinoma, galbūt lietuvių kalbos mokymas ir yra šiek brangesnis, bet yra tokių kalbos mokyklų, kuriose savo gimtosios kalbos dėsto lektoriai iš užsienio, tad šiose įstaigose valandos kaina yra gana didelė.“
Anot Dovilės Kruopytės, lietuvių kalbos mokymas yra brangesnė paslauga, nes jos teikėjai orientuojasi į labai siaurą rinkos sritį, mat į kalbų mokyklas užsieniečių užsuka nepalyginamai mažiau.
Latviams lietuvių kalbos mokytis lengviau
Kalbų mokyklos „Soros Internacional House“ vadovė Dalia Malinauskienė, kalbėdama apie lietuvių kalbos besimokančius užsieniečius, sakė: „Susidomėjimas lietuvių kalbos kursais didesnis būna vasarą, nes tuomet į Lietuvą jų apkritai atvyksta daugiau. Didelė dalis panorusių mokytis lietuvių kalbos – užsieniečiai verslininkai, net turime sutartis su keliomis įmonėmis ir mokome jų darbuotojus. Džiugu, kai pamatau per televiziją lietuviškai kalbantį verslininką vokietį, kuris kalbos mokėsi pas mus. Žinoma, nemažai žmonių lietuvių kalbos mokosi dėl šeimyninių priežasčių.“
Moters teigimu, kad ir kokia atvykėliams būtų sunki lietuvių kalba, ją išmokti tikrai įmanoma.
„Latviai mūsų kalbą pramoksta gana greitai. Yra buvę atvejų, kai pirmojo lygio paskaitose kartu su užsieniečiais iš Skandinavijos šalių mokęsi latviai jau po pirmojo semestro turi daug geresnius kalbos įgūdžius nei kolegos iš kitų šalių. Be to, kalbos mokymasis labai individualus dalykas – vieni žinias įsisavina greičiau, kitiems reikia daugiau laiko,“– sakė D. Malinauskienė.
Kursų kaina – pagal kalbos sudėtingumą
Pasak moters, daug kas priklauso nuo paties žmogaus noro vartoti kalbą, nes vieni ima drąsiai kalbėti žinodami vos kelias frazes, o kitiems reikia laiko: „Mūsų metodika skatina kuo greičiau pradėti vartoti kalbą, žmonės mokytis pradeda ne nuo abėcėlės ar žodžių, bet iš karto mokome juos bendrauti frazėmis, klausimais, atsakymais.“
Pašnekovė užsiminė, kad užsieniečių situacija Lietuvoje yra panaši į lietuvių emigrantų: „Dažnas mokosi tiek, kiek žinių reikia darbe, bendravimo aplinkoje. Jei lietuvių kalbos mokosi įmonės vadovas, tai paprastai jis nori įgyti pagrindus, kad galėtų kalbėti su klientais ir taip atrodyti patraukliau, kalbėdamas to žmogaus gimtąja kalba.“
Į klausimą, ar tiesa, kad užsieniečiams lietuvių kalbos mokytis šalyje yra brangiau nei tautiečiams gilinti kitų užsienio kalbų žinias, D. Malinauskienė atsakė: „Šiek tiek, bet šis sksirtumas labai nedidelis. Kaina nustatoma ne pagal tai, ar jos mokosi užsienietis, bet pagal pačios kalbos mokymo sudėtingumą.“
Laukia užsieniečių studentų
„Lingua perfecta“ vadovė Laura Montvilaitė, kalbėdama apie lietuvių kalbos kursų paklausą, sakė: „Lietuvių kalbos besimokančiųjų užsieniečių skaičius mūsų mokykloje nuolat kinta. Didesnį susidomėjimą lietuvių kalba pajuntame tuomet, kai atvyksta įvairių studentų iš užsienio.“
Pasak pašnekovės, daugiausiai studentų atvyksta iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, pasitaiko ir atvykėlių iš Lenkijos, Prancūzijos, Kanados, Austrijos. „Mūsų kalbų mokykloje mokosi nemažai turkų, buvo studentų iš Kazachstano, Meksikos, tiesa, jie gilina rusų kalbos žinias.“
Kalbėdama apie priežastis, dėl kurių užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos, pašnekovė sakė: „Dažniausiai mūsų kalbą išmokti juos paskatina meilės reikalai: užsieniečiai, vedę lietuvaites ar lietuvių žmonos užsienietės nori pramokti lietuvių kalbos, taip pat noriai mokosi tie, kurie mūsų šalyje vieši darbo reikalais.“
Pašnekovės teigimu, užsieniečiai skundžiasi, kad lietuvių kalba sunki: „Mokymosi pradžioje klausiame, kokiu tikslu norite išmokti lietuvių kalbos ir dažniausias atsakymas būna, kad nori kuo greičiau išmokti komunikuoti, tad tam ir skiriame daugiausiai dėmesio. Pasitaiko atvejų, kad paskambinę žmonės lietuviškai teiraujasi apie lietuvių kalbos kursus, kartais net kyla įtarimas, kad žmogus kursais domisi ne dėl savęs, bet paskui paaiškėja, kad jis nori tobulinti savo žinias.“
Pašnekovės teigimu, viena akademinė valanda grupėje kainuoja apie 14 litų, o norintys individualių konsultacijų už vieną akademinę valandą turėtų pakloti 54-64 litus.