Stanislava VIČAITĖ
Jau du mėnesius Pakruojo futbolo komandoje „Kruoja“ žaidžia meksikietis Josuetl Ricardo Hernandez Reos ir Trayon Denzilio Bobbo iš Gajanos. Kaip mažame Lietuvos mieste jaučiasi futbolininkai iš tolimų kraštų?
Pakruojyje – porą mėnesių
Dvidešimtmetis Josuetl Ricardo Hernandez Rea ir metais jaunesnis Trayonas Denzilis Bobbas – Pakruojo „Kruojos“ komandos legionieriai. Šios ekipos gretas abu futbolininkai – puolėjas Josuetl ir saugas Trayonas – papildė vasarą.
„Tai mano pirmas profesionalus kontraktas, todėl stengiuosi tobulėti ir atiduoti visas jėgas varžybose bei treniruotėse“, – „Pakruojo kraštui“ sakė meksikietis, džiaugdamasis, kad turi galimybę žaisti Europoje, nors čia turėjo priprasti prie kitokio, itin kovingo futbolo.
Futbolą žaisti pradėjęs gimtojoje Meksijoje, jis vėliau rungtyniavo JAV, tačiau žemesnėje lygoje.
Trayonas – Gajanos nacionalinės rinktinės žaidėjas. Jis profesionalo karjerą pradėjęs Trinidado ir Tobago aukščiausioje lygoje.
Šį sezoną gajanietis gynė vienos Suomijos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios komandos garbę. Šis futbolininkas „Kruojai“ yra skolintas.
Kenčia šaltį
Iki tol abu svetimšaliai apie Lietuvą, jau nekalbant apie Pakruojį, nežinojo nieko.
„Net nežinojau, kad tokia šalis egzistuoja. Tik atvažiavęs pamačiau, kad čia labai gražu“, – pasakojo Josuetl, džiaugdamasis, kad spėjo aplankyti Vilnių, Kauną.
Trayonas prisipažino apie Lietuvą žinojęs tik tiek, kad yra kažkur šalia Rusijos. Jam dar neteko keliauti po šalį, į kitus miestus nuvažiuoja tik su komanda rungtyniauti. Todėl jis geriausiai pažįsta Pakruojį – mažą ir jaukų miestelį.
„Mėgstu ramias vietas, todėl čia jaučiuosi gana gerai. Vienintelė bėda – per šalta. Dėl to vakarais retai kada išeinu pasivaikščioti į lauką, laiką mieliau leidžiu bendrabutyje“, – pasakojo gajanietis.
Vaikinai nėra dideli pramogų mėgėjai, tačiau kartais Pakruojyje jiems būna nuobodu. Todėl laisvalaikį abu dažniausiai leidžia, klausydamiesi muzikos, naršydami po internetą, šnekučiuodamiesi su draugais. Pasivaikščioti po miestą eina kai saulėta.
Glumino praeivių žvilgsniai
Josuetl ir Trayonas džiaugiasi pritapę komandoje, kad gerai sutaria su komandos draugais ir treneriais.
„Susipažinome su vietos žmonėmis, o su kai kuriais ir spėjome susidraugauti. Dažnai susitinkame, pasikalbame. Patys stengiamės būti draugiški, – pasakojo vaikinai, pridurdami, jog dažniau bendrą kalbą randa su jaunimu. Tiek su vaikinais, tiek su merginomis.
„Juk esame lygiai tokie patys, gyvename su tokiomis pačiomis problemomis. Tik odos spalva kitokia“ – juokiasi gajanietis.
Trayonas prisipažino, jog iš pradžių Pakruojo gatvėse jautėsi nejaukiai, nes neretas praeivis dažnai nulydėdavęs žvilgsniu.
„Nesuprasdavau: gerai čia, ar blogai. Kol suvokiau, kad taip yra dėl to, kad šiame regione retai sutiksi kitokios odos spalvos žmogų“, – mena Trayonas.
Pastebėjo – daug geriančiųjų
Labiausiai į akis svetimšaliams krito tai, kad lietuviai labai daug geria ir rūko.
„Buvome miesto šventėje. Iš pradžių viskas labai patiko: ir renginiai, ir persirengę žmonės. Tačiau vakare pamatę gatvėje tiek daug girtų, skubėjoje grįžti atgal į bendrabutį“, – nesmagia patirtimi dalijosi vaikinai.
Josuetl pasakojo, jog Meksikoje per šventes labai daug šokama, žmonės stengiasi laiką leisti kartu, todėl alkoholis ten nėra toks svarbus.
„Mūsų šalyje gyvena daug indų: jie tikrai labai daug geria. Dėl to kur daug geriama stengiuosi neužsibūti“, – sako gajanietis.
Trūksta tik artimųjų
Per du mėnesius vaikinai sako pripratę Pakruojyje. Kuo toliau, tuo lengviau čia gyventi.
Nėra problemų ir dėl maisto: dažniausiai valgo vištieną, makaronus, ryžius – tai, kas artima jų krašto virtuvei. Gal tik norėtųsi aštriau.
Sakė, ragavę ir lietuviškų patiekalų. Kavinėse patiekalus dažniausiai užsisako, žiūrėdami į paveiksliukus meniu.
Svetimoje šalyje jiems labiausiai trūksta artimųjų. Su jais bendrauja internetu.
Savo tėvų ir penkių brolių Trayonas jau nematė septynis mėnesius. Kai išvyko žaisti į Suomiją, taip daugiau ir nebuvo grįžęs į gimtąjį kraštą. Todėl, kai tik baigsis futbolo sezonas, jis iškart skubės į Gajaną pabūti su šeima.
Josuetl labiausiai pasiilgo jį visur palaikančios mamos, dabar gyvenančios JAV, taip pat ir tėčio su broliu.
Grįžtų į Pakruojį
Lapkričio mėnesį baigsis šis LFF A lygos sezonas, ir abu vaikinai paliks Pakruojį.
„Labiausiai pasiilgsime čia likusių draugų. Aišku, ir vienas kito: abu labai susibičiuliavome, visur dažniausiai būname kartu“, – šypsosi jaunuoliai.
„Ar grįžčiau į Pakruojį? O kodėl gi ne? Šaunus kolektyvas. Manau, jog čia sukaupta patirtis pravers ateityje. Žinau, reikia daug dirbti, kad galėčiau įgyvendinti savo svajonę – kada nors žaisti Mančesterio „United“, – sakė devyniolikmetis Trayonas.
Svajonę ateityje rungtyniauti Madride puoselėjantis Josuetl džiaugėsi galimybe žaisti Pakruojo „Kruojoje“, nes būtent čia jam prasidėjo profesionalaus futbolininko karjera.
