Lietuvoje be jokio vargo steigdami fiktyvias bendroves užsieniečiai legaliai imigruoja į šalį, kuri, kai įstojo į Europos Sąjungą, rusams, kinams, arabams ir kitiems tapo daug patrauklesnė. Migracijos departamentas prognozuoja, kad tokių „verslininkų“ kasmet vis daugės.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, mūsų šalyje ėmė sparčiai daugėti ne ES valstybių piliečių steigiamų bendrovių. Dalis tokių įmonių iš tikrųjų dirba, bet dalis - fiktyvios, įsteigtos vien tam, kad užsieniečiai be vargo gautų leidimus gyventi Lietuvoje. Šis Vakaruose jau seniai naudojamas imigracijos būdas vis dažniau taikomas ir mūsų šalyje. Migracijos departamento darbuotojai šio imigrantų antplūdžio sustabdyti negali, nes tokie yra Seimo priimti įstatymai, rašo dienraštis "Lietuvos žinios"
Lietuvoje registruotos bendrovės steigėjui ar nuosavybės bendrininkui, kuriam priklauso bent 10 proc. įmonės akcijų, nereikia leidimo dirbti Lietuvoje. Migracijos departamentas turi tokiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (leidimas išduodamas metams, bet kasmet pratęsiamas, jei žmogus nenusižengė, neįkliuvo policijai ar pan.). Penketą metų čia išgyvenę vadinamieji verslininkai įgyja teisę prašyti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.
Pagal įstatymus steigiantiems bendroves užsieniečiams nekeliama jokių papildomų reikalavimų.
Pasak Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Paukštės, seniau Ūkio ministerijoje savo įmones registruojantys užsieniečiai privalėjo pateikti verslo planą ir kt., dabar jiems tereikia pateikti paraišką Registrų centrui ir į sąskaitą įmokėti minimalų įstatinį kapitalą -10 tūkst. litų. Tad tokios bendrovės nuosavybės bendrininkais gali būti 10 užsieniečių -jiems tereikia "susimesti" po tūkstantį litų ir gali legaliai kraustytis į Lietuvą. Po dvejų metų gali prašyti leidimo atsivežti šeimas. Jei nuosavybės bendrininke padaroma žmona, viskas dar paprasčiau, ir laukti dvejų metų nereikia: Lietuvoje legaliai gyvenantiems tėvams leidžiama atsivežti vaikus.
Bendrovę galima įregistruoti atvažiavus į Lietuvą kad ir turint turistinę vizą. Be to, netgi nebūtina atvykti į šalį: įmonę užsieniečių vardais gali įsteigti Lietuvoje pasamdytas įgaliotas asmuo.
Migracijos departamento duomenimis, užsieniečių įmonių Lietuvoje įstojus į ES sparčiai daugėja. Bendroves įsteigusių ir tuo pagrindu leidimus gyventi Lietuvoje gavusių ne ES valstybių piliečių irgi kasmet daugėja. 2004 metais tokių užsieniečių buvo 148. Pernai įmonių steigėjais ir bendro turto savininkais tapo jau 465 užsieniečiai (119 rusų, 84 kinai, 73 Baltarusijos piliečiai).
Be jau minėtų valstybių, Lietuvoje įmones registruoja Pakistano, Irano, Irako, Libano, Armėnijos, Azerbaidžano, Indijos ir kitų šalių piliečiai. Vieni, įregistravę įmonę savo vardu, įstatinį kapitalą į dalis po 10 proc. suskaido vėliau, kiti bendroves steigia iškart būrio draugų ar giminaičių vardu.
D.Paukštės manymu, šiemet Lietuvoje taip legalizuosis apie tūkstantį atvykėlių. Didelė jų dalis atsigabens šeimas, tad šios rūšies imigrantų dar padaugės.
Migracijos departamentas sprendimus neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje, įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir kt. priima tik remdamasis kitų valstybės institucijų sprendimais. Tokius duomenis jis gauna iš teisėsaugos institucijų. Bet, D.Paukštės manymu, turėtų būti atsižvelgiama ir į valstybei užsieniečio teikiamą naudą.
Tačiau dabar, net jei bendrovė niekada nemokėjo mokesčių ir yra akivaizdžiai neveikianti, jos savininkams leidimus gyventi Lietuvoje vis tiek tenka pratęsti. Nepratęsti leidimo arba jį panaikinti būtų galima, jei Mokesčių inspekcija mokesčių nemokančias įmones uždarytų, tačiau iki šiol nėra buvę nė vieno tokio atvejo, nes tai ne inspekcijos kompetencija. Todėl, D.Paukštės manymu, būtina keisti įstatymus.
Pasak D.Paukštės, šiek tiek nuo nepageidaujamų imigrantų Lietuvą gelbsti geografinė padėtis ir klimatas - išeiviai iš šiltųjų kraštų labiau pageidauja įsitaisyti Pietų Europos kraštuose. Taigi įstojus į ES ir prisijungus prie Šengeno erdvės mūsų šalis imigrantams vis patrauklesnė.
