Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios bankuose užfiksuoti 2444 sukčiavimo atvejai – dukart daugiau nei prieš metus (1056). Išviliotų lėšų suma per metus išaugo kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų.
„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja, ieško vis naujų būdų išvilioti lėšas. Tačiau vietoje nestovi ir gyventojai bei finansų įstaigos. Vis daugiau lėšų pavyksta sustabdyti dėl kilusių abejonių ar operatyvios gyventojų ar institucijų reakcijos. Tas yra gerai, tačiau siekiamybė yra dar didesnis žmonių supratingumas ir atsakingas požiūris į savo finansus“, – pranešime sako LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Savininkams grąžintų lėšų suma pirmąjį ketvirtį viršijo 1,2 mln. eurų, kai tuo pačiu laiku pernai ji siekė 800 tūkst. eurų. Dukart augo dar bankų viduje sustabdytų pavedimų suma – nuo 379 tūkst. eurų pernai iki 892 tūkst. eurų šiemet. Lėšų, kurias pavyko sugrąžinti iš kitų finansų įstaigų, suma kiek sumažėjo ir siekė 277 tūkst. eurų (prieš metus – 423 tūkst. eurų).
Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos.
Sukčiai aktyviai naudojasi socialine inžinerija – manipuliuoja žinomų institucijų pavadinimais, taikosi į visuomenei aktualias sezonines temas, pavyzdžiui, pajamų deklaravimą, atakoms pasitelkia savaitgalius ir panašiai.
Tokioms apgaulėms sudarant beveik pusę sukčiavimo atvejų, jų ir toliau sparčiai daugėja. – „fišingo“ atvejų padaugėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 324 iki 1018. Šitaip gyventojai vidutiniškai praranda apie 380 eurų.
Per ketvirtį taip pat daugiau kaip dukart išaugo investicinio sukčiavimo atvejų ir išviliotų pinigų suma – investiciniams sukčiams žmonės pervedė 865 tūkst. eurų, finansų įstaigose užfiksuota 219 tokių incidentų. Vienas sukčiavimo atvejis vidutiniškai sukčių aukoms kainavo beveik 4 tūkst. eurų.
LBA duomenimis, pernai finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo beveik 12 mln. eurų, o finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų.
