Vos už trijų kilometrų nuo šios vietos AKM židinys taip pat smulkiame kiaulių ūkyje buvo užfiksuotas prieš porą savaičių. VMVT įspėja, kad pavojingos ligos užkratas greičiausiai į ūkį pateko nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų.
Įtarimas apie ligą ūkininkui kilo pastebėjus netipinius kiaulės sveikatos pakitimus (prarado apetitą, ant odos menčių srityje atsirado raudonos dėmės), todėl jis nedelsdamas informavo privatų veterinarijos gydytoją, kuris, įvertinęs klinikinę gyvūno būklę, pranešė VMVT. Įtarimo vietoje Lazdijų valstybinis veterinarijos gydytojas atrinko mėginius ir pristatė ištirti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kuris ir patvirtino AKM.
„Šiemet stebime itin suaktyvėjusį AKM plitimą tarp šernų, nemažai užsikrėtusių laukinių gyvūnų aptikta ir Lazdijų rajone. Taigi labai tikėtina, kad AKM užkratas į ūkį pateko dėl neatsargumo ir biosaugos nesilaikymo, greičiausiai – šeriant kiaules termiškai neapdorotais pašarais. Aplinkui užsikrėtusį ūkį yra kukurūzų laukai, kuriuose galėjo būti įsisukę AKM virusu užsikrėtę šernai, todėl virusas lengvai galėjo būti perneštas kartu su nuimamu derliumi. Spalis nėra tipinis mėnuo, kuomet AKM nustatomas kiaulininkystės ūkiuose, tačiau pastarieji protrūkiai tik patvirtina, kad padarius menkiausią klaidą liga labai lengvai gali būti pernešama. Kiaulių laikytojai, grįžę iš lauko darbų ar miško, negali į kiaulių laikymo vietą eiti su tais pačiais drabužiais ir avalyne – juos privalu pasikeisti. Raginame nedvejoti ir konsultuotis, jei vis dar kyla klausimų, kaip apsaugoti savo ūkį nuo šio viruso – regionuose dirbantys VMVT inspektoriai visuomet išsamiai pakonsultuos ir patars. O jeigu pastebėjote net menkiausius ligos simptomus – irgi nedelskite pranešti ūkį prižiūrinčiam veterinarijos gydytojui arba VMVT“, – komentuoja VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas.
