„Aš tikiu, kad šitos sesijos pabaigoje mes užtvirtinsim, registruosim ir turėsim visai kitokią teisinę bazę“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, šiuo metu svarstomi Gynybos pramonės įstatymo pakeitimai palengvins įmonių bendradarbiavimą su Vakarais, skatins Lietuvos įmones.
„Mes per tą trumpą laiką pataisėm Gynybos pramonės įstatymą, aš jį pasirašau ir teikiu Vyriausybei. Vyriausybėje turėtų greit praeiti ir mes turėtume atsirasti pateikimo Seimui stadijoje su nauju Lietuvos gynybos pramonės įstatymu, kuris, pavyzdžiui, užtikrintų teisę mūsų įmonėms dalyvauti pramoniniame bendradarbiavime su užsieniu“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Taip pat, pavyzdžiui, jeigu norėsime skatinti mūsų pramonę tam tikrais tiksliniais pirkimais, šitas įstatymas irgi sudarys papildomų paskatų ir galimybių tai daryti. (...) Dar keli įstatymai yra svarstymo stadijos, kur galima tiesiogiai užkurt, pavyzdžiui, dronų pramonę“, – teigė jis.
Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė kelių įstatymų pataisoms, kurios nustatytų tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos. Pataisos inicijuotos Lietuvoje rengiantis priimti Vokietijos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm amunicijos gamyklą.
Priėmus tą numatančius Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.
Prezidentas Gitanas Nausėda kovo pabaigoje paskyrė L. Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Iki tol ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas iš jų pasitraukė premjerės Ingridos Šimonytės prašymu.
L. Kasčiūnas sakė, kad jo pagrindinis uždavinys pareigose būtų diegti visuotinės gynybos principą, tarp prioritetų įvardijo pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, šaukimo reformą, sutarimą dėl papildomų lėšų gynybai, dronų programos vystymą.
