„Šiuo metu jau yra pakoreguoti bendrojo ugdymo planai ir mūsų mokyklos tą gali pradėti daryti. <…> Šiuo metu mokyklose jau dirba mokytojų padėjėjai, bet jau mes sudarėme sąlygas įdarbinti ir mokytojus. Buvo panaikintas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, ją galima išmokti per dvejus metus“, – nurodė ministrė.
Vilniaus lietuvių namai taip pat organizuoja mokymus ir konsultacijas mokytojams, kaip dirbti su ukrainiečių vaikais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, į Lietuvą jau atvyko beveik 27 tūkst. ukrainiečių, iš jų 11 tūkst. vaikų iki 18 metų. Mokyklose ir darželiuose užsiregistravo mokytis 3,3 tūkst. vaikai.
„Daugiausiai šeimų ir vaikų yra didžiuosiuose miestuose šiuo metu, tačiau iš viso mes turime apie 30 tūkst. vietų mokyklose ir 4 tūkst. vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, į kurias galėtume priimti ukrainiečių vaikus“, – antradienį Seime kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Ministrė taip pat nurodo, kad ukrainiečių vaikai taip pat gali būti priimti į visas Lietuvos mokyklas. Šiuo metu iš visų atvykusių ukrainiečių apie 50 proc. mokosi tautinių mažumų mokyklose.
„Ukrainiečiams yra kelios ugdymo galimybės. Kai kurie jų jungiasi nuotoliniu būdu prie Ukrainos šveitimo platformos arba prie mokyklų, kurios veda nuotoliniu būdu pamokas Ukrainoje.
Tai mes tikrai sudarome visas galimybes, bet net ir tuo atveju, jei jie mokosi būdu, mes prašome registruoti mokyklose. Mes privalome žinoti mokinių skaičių, kur yra vaikai. Tikrai negalime palikti nei vieno vaiko“, – sakė ji.
Anot ministrės, mokyklų yra prašoma sudaryti pakankamą adaptacinį laikotarpį karo pabėgėliams vaikams, nes didžiausias prioritetas – vaikų emocinė sveikata.
„Vaikai šiuo metu yra pakankamai sudėtingoje situacijoje. Aišku, įvairiai jaučiasi vaikai – vieni labiau emociškai sukrėsti, galbūt mažiau. Jiems taip pat yra siūloma psichologinė pagalba“, – pridūrė ministrė.
Pirmadienį ministerija pranešė, kad Vilniuje registruota 675, Kaune – 436, Klaipėdoje – 460 moksleivių iš Ukrainos.
