Gerėjanti epidemiologinė padėtis verčia tikėtis vis daugiau pokyčių dėl karantino ribojimų. Anot ministro, jie kol kas labai trapūs, todėl reikia nusiteikti, kad atlaisvinimo planas vis gali būti peržiūrimas.
Visgi kol kas dėl kaukių dėvėjimo viešoje atvirose erdvėse būtų atsisakoma tik 14 dienų sergamumui 100 tūkst. gyventojų kritus iki 25 atvejų. Šiuo metu jis yra vos kiek mažesnis nei 300.
„Yra toks argumentas, kad tai pakankamai pigi priemonė ir, ekspertų manymu, pakankamai efektyvi – kainos ir kokybės santykis yra geras. Tačiau, kaip minėjau, priemonių plano svarstymas bus vis intensyvesnis, tai neatmetu galimybės, kai matysime, kaip keičiasi skaičių dinamika, tos diskusijos ir dėl šios priemonės, ir kitų dalykų, gali sugrįžti. Bet kol kas pats šviežiausias sprendimas yra, kad jos turėtų būti iki scenarijaus A“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Kaukių apsauga – dalinė
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas, vos prasidėjo viruso invazija, visi suprato, kad vienintelė apsisaugojimo priemonė – imtis visko, kad virusas nepatektų į kvėpavimo takus, o jei pateko ant rankų – būtų nuvalytas ir t.t.
„Taigi kaukės tapo viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Tačiau visgi paaiškėjo, kad viruso skvarbumas yra labai didelis. Jau nekalbu apie britiškąją viruso atmainą, kurios skvarbumas ir galimybė užsikrėsti yra net 70 proc. didesnis. Todėl ir apsauginės priemonės įgavo ypatingą svarbą, kol dar visi neįgijom populiacinio imuniteto“, – pastebėjo pašnekovas.
Vis dėlto tyrimai dėl kaukių efektyvumo nevienareikšmiai.
„Kokia kaukių apsauga? Tyrimų rezultatai yra labai skirtingi – vieni aiškina, kad kaukės apsaugo tik 7–8 proc., kiti tyrimai parodė, kad kaukių apsauga siekia 40–60 proc. Bet kokiu atveju kaukių apsauga yra tik dalinė. Bet kai žmonės klausia, ar verta dėvėti kaukę, aš visada atsakau, kad dalinė apsauga vis tiek geriau negu jokia“, – sakė gydytojas.
Pirmiausia – saugus atstumas
Vis dėlto specialistų ne kartą pabrėžta, kad dėvima kaukė žmogui gali suteikti klaidingą saugumo jausmą, nes visgi svarbiausias dalykas norint neperduoti viruso yra atstumo laikymasis. Be kita ko, apsauginė priemonė visų pirma skirta sulaikyti paties žmogaus išskiriamus lašelius, o ne apsisaugoti nuo viruso. Tad reikalinga daug aukštesnio lygio apsauga.
„Tyrimai rodo, kad sergantysis per valandą gali išskirti iki 10 mln. viruso dalelių. Ir jos kosint, čiaudint sklinda 5 ar net 7 metrų atstumu. Taigi būtent atstumas nuo žmonių yra labai svarbu. Kuo atstumas didesnis, tuo yra geriau“, – aiškino J. Kalibatas.
Čia jis pažymėjo, kad realiai į kiekvieną sutiktą svetimą žmogų reikia žiūrėti kaip į potencialų infekcijos šaltinį ir stengtis su juo apsilenkti kaip įmanoma toliau.
„Ir gatvėje praėjus pro kokį čiaudintį, kosėjantį žmogų prasilenkiant patartina bent 10 sekundžių sulaikyti kvėpavimą“, – pridūrė specialistas.
Lauke dėvėti visada nemato prasmės
Vis dėlto be didesnių išimčių visuotinis kaukių dėvėjimas lauke vyresniems nei 6 m. žmonėms specialistams kelia klausimų.
„Man labai keista būna, kai net matau žmogų, vieną važiuojantį automobilyje, ir jis sėdi užsidėjęs kaukę. Tai absurdas. Arba miške išėję pasivaikščioti, kai kiti žmonės – per 20 metrų, o jis eina su kauke. Arba šeimos nariai – jiems vieniems nuo kitų saugotis beprasmiška, nes jie arba užsikrėtę, arbe ne“, – pastebėjo J. Kalibatas.
Jis pažymėjo, kad ypač atsargiems reikia būti bandant kaukes uždėti mažiems vaikams.
„Žinoma, kad kaukės poveikis gali ir tam tikras baimes sukelti ir streso. Tai sakau žmonėms, jei jus kaukė erzina ir jei jūs matote, kad per 20 metrų gatvėje nėra kitų žmonių, tai nusiimkite, praeikite dalį atstumo be jos. Manyčiau, kad yra pakankamai daug protingų policininkų, kurie nekreips dėmesio, jei vienas žmogus eina ir jis bus be kaukės“, – aiškino pašnekovas.
Portalas tv3.lt primena, kad 20 metrų atstumu nesant kito asmens šiuo metu kaukę galima dėvėti tik esant už miestų ir gyvenviečių ribų.
Be kita ko, jis pridūrė, kad ne visi žmonės kaukę gali dėvėti dėl sveikatos būklės.
„Jei žmogus serga obstrukcine plaučių liga, yra kvėpavimo nepakankamumas, širdies kraujagyslių ligos, kada yra dusulys, kaukė bet kokiu atveju kiek apsunkina kvėpavimą ir tai gali sukelti ir panikos jausmą. Tada žmogus pradeda labai smarkiai kvėpuoti, dusti, tai reikia į visa tai atsižvelgti. Kai kuriems tai gali ir baimės priepuolį sukelti, tad reikia labai individualiai žiūrėti“, – sakė J. Kalibatas.
Sumažėja efektyvumas
Ne kartą dėl kaukių dėvėjimo lauke pasisakęs virusologas, prof. Saulius Čaplinskas teigia, kad tai yra perteklinė priemonė, kai nėra būriuojamasi. Jis siūlė peržiūrėti šiuos karantino reikalavimus.
„Ji tam tikrais atvejais gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Juk ilgai dėvint kaukę lauke ji sudrėksta ir įėjus į uždarą patalpą jos filtracinės savybės yra sumažėjusios“, – yra pastebėjęs jis.
Profesorius taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad reikalavimas dėvėti kaukes lauke nebuvo ir nėra taikomas daugelyje šalių, kurios suvaldė ar valdo pandemiją geriau negu Lietuva.
„Įrodyta, kad SARS-CoV-2 virusas daugiausia plinta uždarose, blogai vėdinamose patalpose, kuriose ilgesnį laiką arti (mažesniu nei 1 metro atstumu) vienas šalia kito būriuojasi žmonės. Tikimybė užsikrėsti lauke, kai nesibūriuojama ir bendraujama mažiausiai per metro atstumą vienas nuo kito, viruso perdavimo rizika yra praktiškai minimali“, – dėstė S. Čaplinskas.
Jis teigė nemanantis, kad reikalavimas dėvėti kaukes lauke gali reikšmingai prisidėti prie pandemijos suvaldymo.
Kaukes siūlo keisti respiratoriais
Kita vertus, specialistai pažymi, kad tose vietose, kur žmonės bendrauja uždarose patalpose, galbūt reikėtų didesnės apsaugos nei paprasta kaukė.
„Kai supratome, kad viruso skvarbumas yra labai didelis, jau dabar ne viena valstybė nutarė, kad kaukes reikia keisti respiratoriais, moderniausiais, kurie apsaugo 90 proc.
Dar kažkada pačioje pandemijos pradžioje esu kalbėjęs apie tai, kad bent jau respiratoriais apsaugokim savo rizikos grupes. Siūliau, kad kaukes reikia nupirkti tiems žmonėms, kurie negali nusipirkti, tai turi būti aprūpinama valstybiniu lygmeniu.
Būtent dabar, kai Lietuvoje užfiksuota britiškojo viruso atmaina, respiratorių dėvėjimas, manyčiau, yra būtinas. Ypač tol, kol nėra populiacinio imuniteto, kuris gal bus tik rudenį, jei skiepų apimtys bus tokios, kaip planuojama“, – kalbėjo J. Kalibatas.
Apie respiratorių vietą šiuo pandemijos etapu yra užsiminęs ir S. Čaplinskas.
„Priminsiu, kad N95 kaukės (respiratoriai) turi labai aukštą tiek bakterijų, tiek virusų, tiek kitų dalelių filtravimo efektyvumą, kuris siekia 99,5–98,8 proc. Tuo tarpu medvilninių kaukių efektyvumas yra beveik pusiau mažesnis (50 proc.).
Būtent todėl, didžiausio efektyvumo apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ten, kur rizika užsikrėsti yra didžiausia, ir kur, pvz., pats žmogus negali užtikrinti saugaus atstumo laikymosi nuo kitų žmonių (viešajame transporte, parduotuvėse, renginiuose ir t.t.). Respiratorių dėvėjimas leistų sustiprinti kovą su koronavirusinės infekcijos plitimu bei būtų papildoma prevencinė priemonė visuomenėje laisvinant karantino ribojimus“, – aiškino jis.
Ministerija svarsto griežtinti tvarką
Portalas tv3.lt primena, kad jau dabar sparčiai plintant britiškajai koronaviruso atmainai, kai kurios Europos Sąjungos šalys – Austrija ir Vokietija reikalauja viešose vietose dėvėti tik medicinines kaukes.
Apie tai jau pusę lūpų kalba ir mūsų Sveikatos apsaugos ministerija. Ši svarsto, ar Lietuvai taip pat neįsivesti reikalavimo viešose vietose nešioti tik medicininę kaukę.
„Medžiaginės kaukės ne taip gerai uždengia nosį, nusmunka, yra nepakankamo sluoksnio, bet tikrai tų medžiaginių kaukių yra įvairių. Čia irgi turbūt reikia apsisprendimo, ar mums tiesiog visiems kaip visuomenei sutarti – naudokime visi medicinines kaukes, tada būsime visi sutarę dėl saugumo ir efektyvumo“, – TV3 žinioms sakė viceministrė Živilė Simonaitytė.
