Kadangi praėjusį kartą pamfletą skyriau konservatoriams ir gėjams niekadėjams ir tas tekstas sukėlė megztųjų berečių pasipiktinimą, o taip pat tolerantiškosios visuomenės dalies isteriją, apie konservatorius pažadu nerašyti artimiausias tris paras, o apie niekadėjus – artimiausią mėnesį. Todėl šį pamfletą skiriu medikams. Taip, taip. Tiems galvažudžiams, mintantiems iš mūsų visų, dorų piliečių, pinigų.
Negana to, kad kasmet sveikatos apsaugai iš biudžeto skiriama per milijardas litų (net kariuomenė tiek negauna), neretam mano kaimynui (įskaitant ir kaimyną Albiną) tenka mediko kabinete dar ir atverti pinginę. Būtent. Susimokėti grynaisiais tiems baltais chlatatais pasidabinusiems žvėrims. Susimokėti ne bet kaip, o už gražias akis, drebančiom rankom atiduoti šimtinę. O jei neduoti, tai tiesiog įbrukti į rankas. Tegul paspringsta gyvatės. Kokia baisybė! Jie ima tuos pinigus. Be jokio kvito! Visiškai ramiai, nors ir bando maivytis, bet paima šlamančiuosius. Kur žiūri mokesčių inspekcija!? Neabejoju, kad visa ši medikų niekšybė, ateis laikas, atsisuks prieš juos pačius. Jie dar sulauks rūstybės. Jei ne iš dangaus, tai mes patys jais pasirūpinsime... Atsiranda pas mus tokių Lietuvoje, atsiranda... Taip, taip. Jūs, medikai, pamatysite, kaip čia tvarkomasi.
Tokiomis mintimis, mielas skaitytojau, su savimi dalinausi terasoje begurkšnodamas vyną ir iš jos bežiūrėdamas LNK žinias. Beje, paprastai geriu „Old Tbilisi Alazani“, nes jis nedirgina mano skrandžio. Tenesupyksta blaivininkai. Juos myliu iki beprotybės, bet šis paminėjimas apie vyną – jokia alkoholio reklama. Alkoholizmas yra, ko gero, didžiausia bjaurybė mūsų tautai. Bet grįžkime prie medikų reikalų ir LNK. Taigi, šie galvažudžiai, dėl kurių kaltės kasmet nudaigojamas ne vienas lietuvis, dar drįsta nepripažinti savo kaltės. Ypač Kauno klinikinė ligoninė, kurios medikai, anot LNK ir kitų medijų, nudaigojo vienos šeimos kūdikį, suleidę jam neaiškių vaistų.
Ten jau apsilankė medicininis auditas ir tik patvirtino kūdikį netekusios šeimos galvos įtarimus, kad toje ligoninėje klesti netvarka. Ir visiškai nesistebiu. Pats gerai prisimenu, kai dar buvau kokių 8 metų, toje pat ligoninėje nusidaigojo mano tėvas. Tiksliai nežinau, ar nusidaigojo, ar jį nudaigojo, nes šalia savo ligos ligoninėje su kiaurais langais jis „pasigavo“ plaučių uždegimą. Gaila, kad tuomet negalėjau kelti bangų ir prisiteisti kokį pusė milijono litų už tą gydytojų neapdairumą ir aplaidumą. Kad juos kur gyvates! Visa tai prisiminiau per tą trumpą LNK žinių reportažą, kur Kauno klinikinės ligoninės laikinasis direktorius R. Kunickas teisinosi, kad nieko nekomentuos. Aišku, kolegos žurnalistai visą tą ligoninę parodė it kokį kriminalinio pasaulio lizdą. Taip jiems ir reikia. Tegul uždaro tą ligoninę, užkala lentomis langus. Vis bus ramiau. Tada mes, kauniečiai, gyvensime kaip Bombėjuje, kur yra tik viena ligoninė. Tada teisybė nugalės. Mes visi tada ypač pasijuoksime iš R. Kunicko. Jį, beje, labai geri prisimenu, kai bežaidžiant futbolą lūžo rankos pirštas. Tuomet strimagalviais lėkiau į traumatologinį punktą, kur pats R. Kunickas prižiūrėjo mano traumą. Nežinau, bet tada jaučiau žmogišką šilumą iš visų tų medikų. Šiandien galvoju, kad tai buvo apgaulė ir jie labai gerai pasimetinėjo, nes dabar tikrasis jų veidas iškilo į paviršių.
Pamenu ir kai Kauno medicinos universiteto klinikose tyriausi nuo alergijos. Tada medikai pildė krūvas dokumentų, nors man skubiai reikėjo jų pagalbos. Jie tada sakė, kad pagal įstatymus privalo tai daryti, nes vėliau atsiranda tokių, kurie pradeda reikalauti kompensacijų. Dabar galvoju, kad jie tyčia iš manęs tyčiojosi, nes tada nedaviau jokių pinigų. Net 5 litų jiems nedaviau ir sąžiningai pralaukiau eilėje kartu su dar dviem pensininkais.
Taigi, mielasis skaitytojau, visi medikai apsimetinėja ir jie tyčia stengiasi mums pakenkti. Ne veltui už nudegintus dvynukus iš Marijampolės ligoninės viena šeima prisiteisė 0,5 mln. litų. Tiek pat norėjo prisiteisti ir Krikščioniškuose gimdymo namuose kūdikį per gimdymą (trūkus gimdai) praradusi moteriškė. Medikai, kiek žinau, patys norėjo jos atsiprašyti, nes irgi nepripažįsta kaltės. Draudimo kompanija, o ne ligoninė, pasiūlė 25 tūkst. litų kompensacija, bet moters ši išmoka netenkina. Reikia daugiau. Daug daugiau. Būtų geriau prašyti kelių milijonų iš karto, nes tie gyvatės pritvinę pinigų. Net nepaisant to, kad anoji moteriškė savo noru pasidarė keturis abortus, o atsitikus nelaimei kaltina kitus. Bet visų geriausia išvis uždaryti ligonines. Girdėjote? Prognozuojama, kad Klaipėdoje po kelių metų liks tik vienas ginekologas. Įsivaizduojate, koks pas šį mediką bus krūvis ir jis turės dirbti be klaidų. Jau geriau tegul dabar jis kraunasi lagaminus ir lekia von iš Lietuvos. Nereikia mums tokių medikų. Iki to laiko tegul tik pabando suklysti, tai mes greitai jam išstatysime sąskaitą.
Taurė ištuštėjo ir svarstau, kad nuo šios dienos nebebendrausiu su brolio žmona. Ji irgi medikė. Ir Albino žmona taip pat medikė. Vadinasi, daugiau irgi nebendrausiu. Visa tai padaryti galiu, nes visais būdais vengiu odontologų, nors kenčiu dantų skausmą jau trečią dieną iš eilės. Tegul žinosi su savo kainomis – dantų higiena 200 Lt, protezavimas – 500–1000 Lt, paprasta plomba – 150–200 Lt. Taip bemąstant šovė į galvą geniali mintis! Pas odontologą visgi apsilankysiu. Specialiai. Reikėtų pas jį nuvykti ir būtų gerai, kad užneštų kokią infekciją. Tada prasigyvensiu. Net nepaisant to, kad savo darbo stalčiuje laikau dešimčių ir net šimtų žmonių skundus dėl medikų padarytų klaidų. Vienur apsiribojama 50 tūkst. Lt, o kitur neužtenka ir milijono. Aišku, gaila, kad 99 proc. jų skundai atmesti. Bet visgi, va čia tai žmonės, pagalvoju, va čia tai žmonės. Laikykis, dantiste
