Ceremonijos universitete metu Latvijos vadovui įteiktas Doctor Honoris Causa diplomas lotynų kalba ir specialus vardinis medalis, prezidentas papuoštas akademine juodo veliūro mantija, kepure ir baltu šaliku.
„Išskirtinių asmenybių pasiekimai, jų ištikimybė teisinės valstybės ir demokratijos vertybėms yra puikus sektinas pavyzdys mūsų studentams. Garbės daktaro E. Levito veikla ir vertybės yra ypač artimos jau laisvoje Lietuvoje įkurtam Mykolo Romerio universitetui“, – per ceremoniją sakė MRU rektorė Inga Žalėnienė.
I. Žalėnienė Latvijos vadovui įteikė MRU leidinį – Lietuvos Konstituciją, išverstą į 13 kalbų, įskaitant latvių kalbą, pranešė aukštoji mokykla.
Pasak pranešimo, ypatingus nuopelnus liudijantis titulas E. Levitui suteiktas už reikšmingą indėlį į demokratijos procesų raidą Baltijos regione, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos, Europos integracijos idėjų, Europos žmogaus teisių apsaugos standartų puoselėjimą.
Latvijos prezidentas taip pat įvertintas už Europos Sąjungos jurisprudencinės teisės puoselėjimą, mokslinius darbus konstitucinionalizmo, administracinės teisės, teisinių reformų ir Europos Sąjungos teisės srityse.
Ceremonijos metu E. Levitas sakė, kad gavęs šį titulą jaučiasi „dar labiau įpareigotas toliau plėsti ir gilinti šalių teisinių sistemų ir bendruomenių dialogą“.
„Mūsų žmonės kartu žygiavo nepriklausomybės keliu. Rusijos agresija prieš Ukrainą, tebevykstantis genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir kiti karo nusikaltimai akivaizdžiai primena, kad turime būti pasirengę visada ginti ir kovoti už savo valstybę ir laisvę. Geriausia tai daryti kartu, petys į petį. Baltijos šalių pareiga ir moralinis įsipareigojimas – išsaugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, atkurti teisingumą ir užkirsti kelią brutalios jėgos panaudojimui prieš teisinę valstybę“, – MRU pranešime cituojamas E. Levitas.
Ceremonijos metu pristatydama E. Levito profesinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą, MRU Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė pabrėžė jo nuopelnus konstitucionalizmo plėtros srityje. E. Levitas yra 2014 metais priimtos Latvijos Konstitucijos preambulės autorius.
Žymus Latvijos teisininkas, tarptautinis teisėjas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Latvijos teisingumo ministras, ambasadorius E. Levitas prezidentu Latvijos Saeimos buvo išrinktas 2019 metais.
Hamburgo universiteto Teisės fakultete baigęs teisės ir politikos mokslų studijas žinomas teisininkas aktyviai dalyvavo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo veikloje 1989–1991 metais.
E. Levitas yra 1990 metų gegužės 4 dienos Deklaracijos dėl Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo koncepcijos autorius, daugelio reikšmingų įstatymų projektų bendraautorius, tarp jų – Latvijos Konstitucinio Teismo įstatymo, Administracinio proceso įstatymo, Ministrų kabineto sandaros įstatymo.
