Rygoje vyko Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų pirmininkų susitikimas. Tai vienas iš Latvijos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai Latvijos Respublikos Saeime organizuotų renginių. Tokie susitikimai suteikia galimybę Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų specializuotų komitetų pirmininkams pasikeisti nuomonėmis svarbiais socialinės politikos klausimais, susipažinti su geriausiais pavyzdžiais, perimti sėkmingą patirtį.
Vienas iš pagrindinių Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų yra įtraukties Europa, ypatingą dėmesį skiriant įtraukiai ir tvariai darbo rinkai, ilgalaikiams nedarbo problemų sprendimams ir pažeidžiamiausių grupių (ypatingai neįgaliųjų) įtraukties į darbo rinką skaitinimui. Šios temos buvo labiausiai aptariamos susitikime.
Reikia bendrų pastangų
Sveikinimo kalboje Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkė Ināra Mūrniece pabrėžė, kad visuomenės socialinę brandą atskleidžia jos požiūris į pažeidžiamiausias grupes, o ES valstybės narės turi apjungti savo pastangas, siekdamos rasti socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimo tiek į visuomeninį gyvenimą, tiek į darbo rinką naujus ir efektyvius būdus. Pirmininkė akcentavo, kad socialiniams tikslams, tokiems kaip socialinis verslumas, pasiekti reikia bendrų pastangų. Latvija šiuo metu rengia socialinio verslumo teisės aktus, o darbdaviai vis labiau atsižvelgia į ekonomikos socialinį matmenį.
Socialinių klausimų ignoruoti negalima
Latvijos Respublikos Saeimos Socialinių ir užimtumo reikalų komiteto pirmininkė Aija Barča pabrėžė, kad Europos piliečių pasitikėjimo atgavimas priklauso nuo profesionalaus ir veiksmingo socialinių iššūkių sprendimo. A. Barča pabrėžė, kad finansų ir ekonomikos krizė atskleidė rimtus ES valdymo sistemos trūkumus. ,,Krizės padariniai aiškiai parodo, kas atsitinka, kai svarbūs socialiniai klausimai yra arba ignoruojami, arba nusveriami išimtinai fiskalinių aspektų, tokių kaip nacionalinio biudžeto deficitas, valstybės skola ir taupymo įgyvendinimas. Be abejo, šie klausimai yra labai svarbūs, tačiau lygiai taip pat svarbu rasti sveiką pusiausvyrą”, - sakė A. Barča. ,,Ekonomikos ir finansų sektoriaus sunkumai motyvavo pilietinę visuomenę ir valstybines institucijas bendrai spręsti nedarbo, socialinės atskirties, gyventojų senėjimo problemas, taip pat skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą bei socialinę įtrauktį miesto ir kaimo vietovėse”, - pabrėžė A. Barča. Pirmininkė akcentavo, kad švietimo sistemos turi būti perorientuotos taip, kad jų absolventai sugebėtų patenkinti darbo rinkos poreikius.
Kaip įveiksime krizės pasekmes
Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis akcentavo, kad praėjusi finansų krizė išaugino socialinę atskirtį, kai kuriose ES šalyse išaugo nedarbas, ypač jaunimo tarpe. Makroekonomikos prognozės rodo, kad ekonomika pamažu atsigauna, daugelyje valstybių pastebimas BVP augimas, bet dar reikia nemažo proveržio, kad ekonomika stabiliai augtų. ES ketina imtis iniciatyvos stiprinti ES Parlamento ir valstybių narių parlamentų bendradarbiavimą sprendžiant šias opias užimtumo, emigracijos, jaunimo nedarbo problemas. Vis labiau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl reikia stabdyti protų išvykimą, kurti naujas darbo vietas, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Šiuo metu ES valstybėms narėms labai svarbu grąžinti žmonių pasitikėjimą, rūpintis ekonomikos ir užimtumo augimu.
Daugiau dėmesio pažeidžiamiems asmenims
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Gyvenimo sąlygų ir gyvenimo kokybės skyriaus vedėjas Robert Anderson pažymėjo, kad labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių įtrauktis reiškia sąlygų bei resursų jiems suteikimą dalyvauti tiek užimtume, tiek visuomeniniame gyvenime, kuris yra ne mažiau svarbus. Daug žmonių negali dirbti, nes slaugo ligonius, neįgaliuosius, bet sudarius lankstesnes darbo sąlygas dalis jų galėtų sugrįžti į darbą.
Europos neįgaliųjų forumo viceprezidentė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė, Latvijos skėtinės neįgaliųjų organizacijos „SUSTENTO“ Valdybos pirmininkė Gunta Anča teigė, kad yra labai svarbu suderinti darbą su galimybe prižiūrėti kitą asmenį. ES gyvena 80 mln. žmonių su negalia, iš jų 1 iš 8 turi sunkią negalią, 50 proc. tapo neįgaliais būdami darbingo amžiaus, bet labai mažai jų sugrįžo į savo buvusią darbovietę. Gerinant neįgaliųjų žmonių įdarbinimą valstybės narės turi skatinti kvotų sistemą, numatyti subsidijas, numatyti valstybės paramą darbdaviams (mokestines lengvatas), kompensuoti neatitikimą tarp įgūdžių ir poreikio. Darbdaviai turi gerinti sąlygas neįgaliam žmogui įsidarbinti, užtikrinant visų žmonių lygias galimybes.
Socialinis yra nemokamas – tai stereotipas
Latvijos samariečių asociacijos prezidentas Andris Bērziņš pristatė savo socialinio verslumo patirtį, išskyrė socialinio verslumo Latvijoje iššūkius: lėtas suvokimo formavimasis apie socialinį verslą; rinkos ypatumai (stereotipas: ,,viskas, kas yra socialinis, turi būti nemokama”); sunkios ir sudėtingos įsigijimų taisyklės; pradedantiems verslą, trūksta finansinių išteklių; ES paramą gauna tik dalis socialinių įmonių.
Sėkminga Lietuvos Jaunimo garantijų iniciatyva
Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen pažymėjo, kad nuo 2014 metų valstybės narės įgyvendina pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą numatytą paramą ir Jaunimo garantijos tampa realybe. Ši ES iniciatyva davė impulsą esminėms struktūrinėms reformoms. Valstybės narės sustiprino valstybinių įdarbinimo tarnybų gebėjimus ir patvirtino priemones darbo vietų kūrimui skatinti. Jos ėmėsi priemonių gerinti profesinio švietimo ir mokymo sistemas ir kurti geresnius ryšius su darbdaviais, siekiant sklandaus perėjimo į darbo rinką, įskaitant kokybiškų stažuočių ir pameistrystės programų apimtį. Pažymėtina, kad Lietuvos patirtis, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, yra laikoma sėkminga.
Galimybę gyventi oriai – kiekvienam
Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų pirmininkų susitikime daug dėmesio skirta pažeidžiamų visuomenės grupių integravimui į darbo rinką: žmonių su negalia (daugiausiai), priešpensinio amžiaus, ilgalaikių bedarbių, jaunimo. Esant dabartinėms demografinėms tendencijoms šių žmonių įtraukimas į darbo rinką padidintų dirbančiųjų skaičių ir sudarytų jiems galimybę gyventi oriai. Todėl būtina tobulinti užimtumo rėmimo sistemą, kad kuo didesniam žmonių ratui būtų sudarytos tinkamos sąlygos dirbti bei kuo efektyviau būtų panaudotos šiai sistemai skiriamos lėšos.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas sunkesnę negalią turintiems neįgaliesiems, nes jiems sunkiausia pasirūpinti savimi ir integruotis į darbo rinką. Todėl turi būti peržiūrėti užimtumo politiką reglamentuojantys teisės aktai, apsvarstyta galimybė grąžinti neįgaliųjų įdarbinimo kvotų sistemą. Svarstant kitų metų valstybės biudžetą, būtina daugiau lėšų skirti socialiniai sričiai.
Kristina Miškinienė, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
