Tokių dvejonių LAT kilo nagrinėjant bylą, kurioje moteris prašo įpareigoti Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jos turimą pavardę, įgytą po santuokos, su galūne -ienė į pavardę su galūne -a. Kitaip tariant, į sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę.
Moteris tvirtino, kad jos pavardė nėra lietuviška todėl turi būti pakeista, remiantis Teisingumo ministro įsakymu, numatančiu galimybę pakeisti pavardę, jeigu norima vietoj „savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės)“.
Pasak jos, iki šiol skundus nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog jos pavardė yra lietuviška.
Be to, pareiškėja tvirtina, kad tokios nuostatos ją diskriminuoja dėl pavardės kilmės – tai reiškia, kad asmenys, kurių pavardės yra lietuviškos kilmės, turi mažiau teisių pasirinkti norimą pavardės formą.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Civiliniame kodekse (CK) numatytą sutuoktinio teisę pasirinkti kito sutuoktinio pavardę riboja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimas, o minėtas įsakymas – numato išimtis.
Vis tik išplėstinei teisėjų kolegijai nagrinėjant bylą kilo abejonių, ar teisiniame reguliavime įtvirtinti moterų teisės pasirinkti lietuvišką sutuoktinio pavardę apribojimai atitinka CK, taip pat iš Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos išplaukiančius reikalavimus, „kad asmens teisių ribojimai būtų nustatyti įstatyme, (...) kad ribojimai būtų būtini demokratinėje visuomenėje, (...) kad ribojimai nebūtų diskriminaciniai“.
Anot LAT, teisės aktuose nėra įtvirtinta kriterijų, pagal kuriuos nustatoma pavardės kilmė ar pageidaujamos pavardės buvimas tradicinėje vartosenoje.
„Nesant kriterijų, leidžiančių nustatyti pavardės kilmę, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sukuriamas teisinis neaiškumas, pavyzdžiui, jei pavardė yra paplitusi ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose valstybėse, ar tokia pavardė vis dar laikoma lietuviškos kilmės, kokio lygio paplitimo reikia, kad būtų galima konstatuoti pavardės kilmę, kas ir kokia tvarka turi spręsti pavardės kilmės klausimą“, – nurodo teismas.
Be kita ko, išplėstinė teisėjų kolegijai kilo klausimų, ar „nevienodas požiūris į lietuviškos ir nelietuviškos kilmės pavardes turinčius asmenis turi pakankamai objektyvų ir pagrįstą pateisinimą pagarbos asmeniniam bei šeimyniniam gyvenimui ir kartu valstybinės kalbos tradicijų apsaugos santykio kontekste“.
