Lapkričio oras – geriausiai nuspėjamas
Lietuvoje per metus pasitaiko apie 135-140 apsiniaukusių dienų. Tai yra trečdalis mūsų metų. Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai Lietuvą aplanko aktyvūs ciklonai ir didelis santykinis oro drėgnis.
„Šį mėnesį galime tikėtis nepastovių orų, kurį laiką dar laikysis šaltukai, vėliau atšils. Nepastovūs bus krituliai, jų bus nemažai, bet jie keisis forma, tai bus ir lietus, ir šlapdriba, rūkas. Mėnesio pradžioje naktimis tikėtina minusinė temperatūra, pašals, todėl kelio dangoje gali susidaryti plikledis. Lapkritis dažniausiai būna niūresnis, saulės bei giedrų naktų dangaus stebėjimams dažnai nesulauksi“, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Šio mėnesio orus lengva nuspėti, nes dažniausiai būna apsiniaukę, niūru, vėjuota.
„Retai kada pasitaiko tokie lapkričiai, jog visiškai saulėta būtų, su dideliais šalčiais naktimis. O šiaip tai, dažniausiai mes kokius lapkričio orus turime? Geriausiai nuspėjamus – apsiniaukusius, su didesniu, ar mažesniu vėju, temperatūra svyruoja nedaug, nuo kelių laipsnių šalčio iki + 5. Ir tokia situacija laikosi vos ne visą mėnesį. Lapkritis retai būna ir sniegingas.
Už šildymą daug mokėti nereikės
Didelių šalčių lapkričio mėnesį tikrai neteks patirti – mėnesio pradžioje bus vėsoka, apie vidurį temperatūra pakils, o mėnesio pabaigoje vėl gali būti šalčiau.
„Šio mėnesio pradžia bus vėsoka, vėliau, apie vidurį išsiverš šiluma, lapkričio pabaigoje orai vėl tendencingai vės. Mėnesio viduryje nereikėtų tikėtis didžiulio atšilimo, tas atšilimas sąlyginis, rožės žydėti tikrai nepradės, temperatūra bus apie nulį – dieną kils iki +4, todėl, kol kas už šildymą daug mokėti nereikės“, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Ar bus sniego ?
Sniego šį mėnesį neturėtų būti daug, o jei ir bus, tai mėnesio pradžioje.
„Sniego daug neturėtų būti. Vadovaujantis logika, mėnesio pradžioje gali šiek tiek pabarstyti sniego, vėliau atšils todėl jo nebus“, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.
Numatyti, ar bus sniego yra sunkiau, kai temperatūra svyruoja tarp nulio ir plius minus kelių laipsnių. Kai vyrauja tokia temperatūra sniegas gali būti labai lokalus, iškristi ne visuose rajonuose.
„Įvairių kritulių būvį sunkiau numatyti, kai temperatūra laikosi apie 0, arba svyruoja tarp plius minus kelių laipsnių. Kritulių forma gali kisti net važiuojant į kitą rajoną. Vilniuje gali kristi dulksna, temperatūra +1 o, nuvažiavus į Pavilnį, Naujają Vilnią, Mickūnus, dėl pakitusio aukščio - krenta sniegas, užtenka poros - pusantro laipsnio skirtumo“, – kalbėjo klimatologas Gintautas Stankūnavičius.
