Ši istorija aprašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2004-ųjų archyvuose. Ir tikriausiai šioje ašarų pakalnėje blogiau už pagirias gali būti tik alkoholinė abstinencija.
Bent jau tuo įsitikino Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai, kai užsuko pakalbinti išvakarėse į vietos areštinę uždaryto Skemų gyvenvietės Sniegių gatvėje košmarą sukėlusio Nikolajaus Griniuko (tuomet 45 metų - aut. past.). Išvakarėse gaidžiu šokinėjęs ir saviškius bei svečius terorizavęs ukrainietis išsiblaivęs virto drebančia kriošena, kuri, atrodė, tuoj tuoj subyrės į gabalėlius.
Tačiau viskas, kuo galėjo pareigūnai Nikolajui padėti - tai užuot išlaikę jį areštuotą 48 valandas, kas leidžiama įstatymu, išleido Nikolajų į namus jau tą patį rytą. Virpančia ranka suraitęs savo parašą po apklausos protokolu ir dar kartą pasižadėjęs elgtis kukliai bei nepriekaištingai, N. Griniukas patraukė į Skemus, kur jo pasirodymo su baime jau laukė žmona ir trys dukros.
Persikėlė iš Ukrainos
Karšto ir agresyvaus guculų kraujo turintis ukrainietis į Rokiškio rajoną su šeima atsikėlė seniai. Persikėlėliai iš Ukrainos, kur Griniukams gimė vyresnėlės dukros Miroslava ir Ania, pradžioje kurį laiką gyveno Latvijoje, kol galiausiai apsistojo Skemų kaime, nusipirkę mūrinę sodybą.
Jauniausioji dukra Nastia gimė jau Rokiškio rajone, tačiau nei ji, nei dažni Lietuvos lietūs neatjunkė Nikolajaus nuo polinkio į alkoholį. Pradžioje mėgęs ūsus mirkyti gardaus ir stipraus aukštaitiško alaus putelėje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vyriškis vis dažniau siurbtelėdavo tuo metu šalį užtvindžiusio pilstuko, nuo kurio, specialistų tikinimu, dažnai „nuvažiuoja stogas“, kol galiausiai įjunko pliaupti viską, kas dega.
O paskutiniu metu N. Griniukas itin gerbė pigiausią langų ploviklį. Galbūt reikėjo padėkoti šį automobilių langams plauti skirtą skystį gaminusiai bendrovei, kuri, kaip tvirtina policijos pareigūnai, nepridėdavo į savo produkciją pačios bjauriausios, tačiau pagal gamybos technologiją būtinos chemijos, todėl Kauno vertelgos lengvai jį atversdavo į kone aukščiausios kokybės spiritą.
Gal tai ir išgelbėjo ukrainietį, tėvynėje vartojusį tik originalią gorilką, nuo pernelyg ankstyvos mirties, nes stiklų valiklį jis gerdavo niekuo neatskiestą ir nevalytą.
Susisukdavo protas
Nuo tokio gėrimėlio Nikolajus dažnai „užsėsdavo ant baltų arklių“ ir kone visi „pasijodinėjimai“ baigdavosi šeimos terorizavimu. Kadangi socialine darbuotoja dirbanti N. Griniuko žmona griežtai atsisakė finansuoti vyro paklydymus, Nikolajus, pritrūkęs alkoholio, eidavo rinkti sraigių arba žvejodavo.
Tiesa, jo gausi šeimyna nesižavi prancūziškais delikatesais ir sraigių ant pietų stalo nepageidautų, tačiau nuo šviežios žuvelės tikrai nebūtų atsisakiusi, bet vyriškis visą savo laimikį parduodavo, o gautus pinigus paversdavo langų plovikliu, nors prie šeimos pietų stalo sėsdavo net neprašomas ir kirsdavo moteriškių paruoštus valgius su pasigardžiavimu.
Užuot pasakęs „ačiū“, persigėręs N. Griniukas vaikydavo savo šeimyną grasindamas sužaloti bet kuo, kas papuldavo po ranka. Kartą Nikolajus, „darydamas tvarką savo namuose“, iš neteisėtai laikomo lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo peršovė žmonai koją.
Nors ši dėl sužalojimo niekam nesiskundė, tačiau policija nelegaliai laikomą ginklą atėmė. Kitą sykį, rodydamas savo valdžią, karštakošis ukrainietis kirviu sukapojo duris.
Kai be žymesnių pasekmių baigėsi ir ši jo išdaiga, vyriškis padegė sodyboje stovintį garažą, mat jo moteris neišleido girto šeimos galvos važiuoti parsivežti eilinės svaigalų porcijos, o pati pastatė automobilį į garažą ir jį užrakino.
„Jei negaliu automobiliu nuvažiuoti nusipirkti langų valiklio, kuris tektų ir man, ir jam, tai geriau sudeginti pačią mašiną“, - matyt, taip nusprendė Nikolajus ir šaltakraujiškai brūkštelėjo degtuką.
Prisisiurbęs N. Griniukas, jei po ranka nepasitaikydavo kokio rimtesnio ginklo, į darbą paleisdavo kumščius, todėl, pasak vienos iš dukrų, neapsikentusi vyro smurto žmona su juo išsiskyrė, tačiau nuo to nedaug kas tepasikeitė, nes tėvas ir toliau liko gyventi tame pačiame name ir nekviestas kasdien sėsdavosi prie pietų stalo.
Žentą pasitiko su ginklu
Aprašomą 2004-ųjų vieno savaitgalio dieną šeima laukė svečių. Iš Zarasų ketino atvažiuoti seni šeimos draugai, kuriuos Griniukai vadina net savo giminėmis. Savaime suprantama, jog svečių Nikolajus neketino vaišinti savo vartojamais surogatais, tad vaišėmis rūpinosi tik jo žmona. Jau mėnesį be perstojo girtavęs vyriškis nesusilaikė netruktelėjęs ir tą dieną, tad kai į kiemą savo automobiliu įvažiavo vyriausiosios dukros draugas, galbūt pretenduojantis net į agresyviojo ukrainiečio žentus, šis vaikiną pasitiko atsukęs mažo kalibro graižtvinį šautuvą.
N. Griniukas grasinio nušauti visus, kurie tik peržengs jo namų slenkstį, ir aiškiai ketino įvykdyti savo ketinimus, mat truktelėjęs ginklo užraktą įvarė šovinį į spyną. Persigandęs Igoris įjungė atbulinę pavarą ir spustelėjęs greičio pedalą išrūko iš kiemo. Jam pavymui Nikolajus šūkavo namuose neturįs nei poilsio, nei ramybės ir neleisiąs, kad pas jo žmoną landžiotų visokiausi kavalieriai.
Reikia manyti, kad kandidato į žentus N. Griniukas nebandė žudyti dėl to, kad šis galimam uošviui nepalaikydavo kompanijos girtaujant, o paprasčiausiai jo nepažino. Vėliau persigėrėlis aiškino policijos pareigūnams, jog taikėsi ne į Igorį, o tik į jo automobilį. Netrukus Sniegių gatvės sodyboje pasirodė ir lauktieji svečiai iš Zarasų, tačiau Nikolajus ir juos sutiko nemeiliai, grasindamas visus iššaudyti.
Kaip jis tai būtų padaręs - nežinia, nes, kaip vėliau paaiškėjo, mažo kalibro ginklo vamzdyje tebuvo vienas šovinys. Vis dėlto pagaliau svečius atpažinęs Nikolajus apsidžiaugė, kad nepraliejo kraujo, ir savo pyktį nukreipė į šeimos nares. Tą vakarą Griniukams su draugais prie vaišių stalo susėsti taip ir nepavyko, nes atvyko Nikolajaus mažiausiai pageidautini svečiai - dukros iškviesti policijos pareigūnai.
Tačiau ginklo gaidžiu šokinėjančio ukrainiečio rankose šeimyninio konflikto gesinti atskubėję teisėtvarkininkai jau neaptiko. Nikolajus jį buvo suspėjęs paslėpti slaptavietėje savo dirbtuvėse. Laimei, jog šią vietą žinojo Miroslava, kuri ir perdavė šautuvą policijos pareigūnams. Bent taip laikinai buvo numalšintas „gaisras“ namuose. Žinoma, tik iki kito persigėrimo...
