„Tai yra klaidinanti informacija. Užsienio reikalų ministerija visada ragino sutartis, ypatingai tas, kurios turi didelę reikšmę, prisidedant prie agresoriaus interesų, nutraukti nedelsiant. (...) Rudens sesija buvo pasirinkta tik dėl to, nes nebuvo pasirašyta Prezidentūroje. Nebebuvo kitos išeities“, – antradienį žurnalistams Seime tvirtino G. Landsbergis.
„Kai buvo pateikta Vyriausybės, buvo pakankamai laiko tai denonsuoti pavasario sesijoje. Vėliau buvo du neeiliniai posėdžiai – buvo galima denonsuoti per juos ir tą klausimą užbaigti“, – aiškino ministras, pridurdamas, kad, jei prezidentas dar dels, procedūra gali nusikelti ir į pavasario sesiją.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, prezidento sprendimas neskubėti anksčiau Seimo denonsavimui pateikti minėtų sutarčių su šalimis agresorėmis, kelia klausimų.
„Man atrodo, kad klausimas yra legitimus, kodėl nutraukus visas sutartis, dvi, ko gero turinčios didžiausią reikšmę, yra paliktos nenutrauktos. (...) Mūsų vertinimu, agresorius turi didelį interesą, kad tos sutartys išliktų“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Antradienį „Žinių radijui“ prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pareiškė, kad problema dėl to, jog Prezidentūra neva delsia pateikti Seimui denonsuoti minėtas sutartis, yra kuriama „tuščioje vietoje“. Ji nurodė, jog pati klausimo iniciatorė Užsienio reikalų ministerija siūlė klausimą spręsti parlamento rudens sesijos metu.
Pirmadienį naujienų portalas lrt.lt skelbė, kad Prezidentūra Seimui delsia pateikti denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Kaip nurodė portalas, Vyriausybės sprendimas denonsuoti investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas gegužės 22 dieną. Seimo pavasario sesija truko iki liepos 18 dienos, dar buvo surengtos dvi neeilinės sesijos – rugpjūčio 13 ir rugsėjo 3 dieną.
Savo ruožtu Prezidentūra tvirtino, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.
Paaiškėjus, jog prezidentas vis dar nepateikė Seimui projektų dėl minėtų sutarčių denonsavimo, konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašant išviešinti kai kurias Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas. Pastarosiose buvo konstatuoja, jog G. Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.
