„Mane stebina tokie pasakymai, aš neturiu galbūt pakankamai dalykinės informacijos apie tai, kuo jie remiasi“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis atsakydamas į klausimą, kaip vertina Kęstučio Šliužo teiginius, jog „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio.
Ministras taip pat teigė, jog dalis reputacinės žalos tenka ir pačiai valdybai.
„Jie turi pagalvoti, kaip tą žalą minimizuoti. Ne tik atleidžiant direktorių, bet ir kokių sprendimų turi imtis valdyba, kad ta žala ateityje būtų minimizuota, įvertinant ir tolimesnį transportavimą ir tokius teiginius“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis sakė, kad Susisiekimo ministerijos inicijuotas įstatymas, kuris turėtų uždrausti Baltarusijos prekių tranzitą, galėtų būti vienas iš būdų, sustabdantis transportavimą, tačiau jis turi būti teisiškai tvarkingas.
„Neatmetu, kad tai įmanomas kelias, tik jis turi būti teisiškai tvarkingas, dėl to, kad jeigu einame į projektą ir iš karto žinome, kad jis susilauks kritikos iš Europos Komisijos, tai turbūt nėra teisingas kelias žinant, kad yra problemos ateityje. Turime pasiruošti ir būti solidūs teikdami pasiūlymus“, – sakė jis.
„Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas K. Šliužas antradienį teigė, jog pagal šiuo metu galiojančią teisinę aplinką, „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio 1 dienos.
„Iš to teisinio režimo, kuris galioja šiandieną, galima teigti, kad Jungtinių Valstijų sankcijos, kurios buvo priimtos gruodžio 1-2 dieną, ir įsigalioja po 120 dienų, balandžio 1-ąją, mūsų turimu teisiniu vertinimu, ko gero, tai yra ta data, po kurios būtų itin sunku, ne tai kad bet kokiam kitam žaidėjui nevykdyti vežimo, nes nepamirškime, kad vežimo paslaugą gali teikti ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, – sakė K. Šliužas.
Balandžio 1 dieną įsigalioja gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotojai „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).
Valdyba laikosi pozicijos, kad „Belaruskalij“ krovinių srautas per Lietuvos teritoriją gali būti sustabdytas tik turint tam tvirtą teisinį pagrindą, kuris dabar, remiantis Lietuvos ir JAV teisininkų išvadomis, nėra pakankamas.
K. Šliužas taip pat sakė, kad teisinį pagrindą trąšų nepatekimui į Lietuvą galėtų sukurti ir tai, jei viena iš sutarties šalių negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, atlikti mokėjimų.
Anot jo, jeigu sprendimus dėl tranzito nutraukimo priims patys „Lietuvos geležinkeliai“, didelė tikimybė, jog trąšų pervežimą galės perimti kitos įmonės.
Tačiau, pasak K. Šliužo, priėmus teisinius sprendimus nacionaliniu lygiu, to tikimybė taptų labai maža, o ES lygiu – neegzistuojanti.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
