„Noriu pabrėžti, kad interesas postūmyje turi būti abipusis, kitaip tariant, čia nėra Lietuvos desperacijos ar kažkokio veiksmo, kad bet kuria kaina grąžintume ten į kažkokią normalizaciją diplomatinių santykių. Kai abi pusės nuspręs, galbūt ir su Europos Sąjungos ar Europos Komisijos pagalba, kad normalizacija reikalinga abiem pusėms, tai bus pasiekta. Tam tikrų pozityvių signalų yra, dar anksti atskleisti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Anot jo, dėl santykių su Kinija vyksta nuolatinės konsultacijos su Europos Komisija.
Kinija pernai pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu.
Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kinija siekia izoliuoti Taipėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.
G. Landsbergio teigimu, šiuo metu Lietuvos įmonės atsivežti prekių iš Kinijos „turi puikias galimybes, importas auga“.
„Tuo tarpu mūsų prekių eksportas pirmą pusmetį šių metų parodė puikius rezultatus, taip pat ir į Azijos regioną. Matome, kad augame visose srityse, visuose sektoriuose, daugelyje valstybių, kur anksčiau neeksportuodavome. Nuostoliai, kurie buvo santykinai labai nedideli, jie praktiškai visi padengti naujų rinkų. Mano subjektyviu vertinimu, netgi patikimesnių rinkų“, – teigė G. Landsbergis.
Žurnalistų paklaustas, ar Taivaniečių atstovybės steigimą Lietuvoje laiko sėkmės istorija, ministras teigė, jog „tai svarbus žingsnis“.
„Neatmesčiau, kad viena ar kita forma bus kitos valstybės mūsų draugai ir partneriai, žengs panašius žingsnius, todėl kad labai daug kam akis atvėrė prasidėjęs karas su Ukraina ir mūsų vakarietiškos priklausomybės nuo Rusijos“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergio teigimu, kalbant apie tiekimo grandines panašios priklausomybės „šiandien daugelio vakarų valstybių suformuotos ar net didesnės yra su Kinija“.
„Didelis klausimas, kaip tai daro įtaką ar darys įtaką ateityje galimiems reikalingiems užsienio politikos sprendimams. Ar nebus surištos rankos valstybėms vėl taip pat, jei reikės kalbėti apie varžančias priemones. Paprasčiausiai nebus tam galimybės, nes bus per didelė priklausomybė“, – sakė ministras.
„Kitaip tariant, ar mes nestatome naujų nordstrymų į rytus, per kuriuos gauname prekes ir siunčiame savo prekes ir paslaugas“, – teigė G. Landsbergis.
Anot jo, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pažadino valstybes iš nacionalinio saugumo perspektyvos ieškoti demokratinių, patikimų partnerysčių.
Armali, Valentinavičiau, kur jūs? Liepkit jam užsičiaupt!
Nors ne.
Tokia graži duobė...
