Briuselyje ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksiančios intensyvios diskusijos dėl paramos Ukrainai – Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai spręs dėl 50 mlrd. eurų finansinio paketo ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje pradžios.
Dėl abiejų šių klausimų Europos Vadovų Taryba (EVT) turi sutarti vienbalsiai, tačiau jų priėmimui iki šiol priešinasi Vengrija.
„Šiandien yra ko gero vienos svarbiausių dienų Europoje, kokias aš atsimenu per dešimtmetį, jeigu ne daugiau. Turbūt kaip daugelis lietuvių šiandien, perfrazuodamas frazę panaudotą kitame kontekste, aš galiu pasakyti, kad šiandien aš esu ukrainietis. Laukiu geriausio.
Ant kortos pastatyta labai daug. Ką mes galime padaryti? Visos derybos, akivaizdu, jau yra persikėlusios prie EVT stalo ir jos vyksta ten, jos vyksta užkulisiuose. Nebūtinai jos bus atskleistos, kai kurios jų dalys, bet dabar jau tai yra to kambario iššūkis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
Ministras pakomentavo ir valstybių lyderių bandymus perkalbėti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną neblokuoti svarbių Ukrainai klausimų.
„Ir savo darbe esu atsidūręs tokiose situacijose, kur kartais darai veiksmus, kad būtum tiesiog ramus prieš sąžinę, kad aš esu padaręs viską, kas nuo manęs priklauso. Ant kortos pastatyta nepaprastai daug. Ukrainos ateitis, Europos ateitis. Nepaprastai daug. Negalėčiau pasakyti kaip nors paprasčiau. Taip aš ir vertinu lyderių skambučius. Galbūt kai kurie jų nesitiki, kad tuo galima daug pakeisti, bet jie žinos, kad jie padarė viską“, – kalbėjo ministras.
Jei Vengrija toliau blokuos Europos Sąjungos paramos Ukrainai paketą, anot G. Landsbergio, dėl šio klausimo gali atsirasti atskiras fondas.
„Kad ir Lietuvos atveju, biudžete esame nusimatę paramą Ukrainai, kuri būtų pervedama į tą fondą, net jei tas fondas būtų kuriamas be vienos ar kitos valstybės Europos Sąjungoje, tie pinigai, šiek tiek juos padidinus, nes reiktų išimti vieną nedalyvaujančią valstybę narę, gali būti sutelkti į bendrą fondą. Tai mes esame pasiruošę, jei taip atsitiktų“, – aiškino G. Landsbergis.
Tačiau kitas dalykas, jei Vengrija blokuos derybų dėl Ukrainos narystės pradžios klausimą.
„Jis turi būti vienbalsis. Veto yra veto“, – sakė ministras.
G. Landsbergis svarstė, kad tuomet Ukrainos narystės klausimas galbūt keltųsi į kitą EVT posėdį kovo mėnesį, galbūt sprendimai būtų kaip tik priimti kitą pusmetį, kai Vengrija pirmininkaus Europos Sąjungai.
„Bet kuriuo atveju, tai būtų žala Europai didžiulė“, – tvirtino šalies diplomatijos šefas.
Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.
Kritikai sako, kad taip bandoma nupirkti Vengrijos palankumą, o patį V. Orbaną kaltina bandymu šantažuoti Briuselį, siekiant gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams.
Komisija atmeta tokius vertinimus ir tikina, kad lėšos atblokuotos, nes Vengrija įgyvendino savo įsipareigojimus.
Komisija dar vasarą pasiūlė peržiūrėti Bendrijos biudžetą, numatant ir naują finansinį instrumentą Kyjivui remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos siekia apie 50 mlrd. eurų.
Briuselio koridoriuose svarstoma, kad nepavykus įtikinti Vengrijos dėl šio paramos paketo, likusios 26 Bendrijos narės galėtų sukurti atskirą paramos Ukrainai fondą.
Tuo metu dėl Ukrainos narystės derybų pradžios kyla daugiau iššūkių, nes tokiam sprendimui priimti būtinas vieningas balsavimas.
G. Nausėda sako, kad blokuodama Ukrainos narystės derybų pradžią Vengrija kenkia ir sau pačiai, mat taip Bendrijoje daugėja vienbalsio balsavimo skeptikų.
„Jei mes piktnaudžiausime šio principo panaudojimu, mes tikrai stovyklai skeptikų, kurie sako, kad reikia pereiti prie tiesiog balsavimo paprasta ar kvalifikuota dauguma, suteiksime papildomų argumentų“, – derybų išvakarėse žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Mes to tikrai nenorime, manau, kad Vengrija, kaip pakankamai nedidelė valstybė, to tikrai neturėtų norėti“, – pridūrė jis.
Vengrija derybas dėl Ukrainos narystės pradžios vadina raudona linija. Anot V. Orbano, Ukraina yra viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje, todėl nėra pasiruošusi tapti ES nare.
