Valdančiųjų konservatorių suvažiavimas Vilniuje G. Landsbergį partijos vadovu patvirtino dar ketveriems metams.
Balsavimo dėl to per suvažiavimą nerengta, nes niekas jo nepageidavo.
Metų pradžioje TS-LKD ketino surengti tiesioginius ir pirmus atvirus partijos pirmininko rinkimus, tačiau visiems iškeltiems kandidatams atsiėmus savo kandidatūrą, išskyrus dabartinį lyderį, užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį, rinkimų atsisakyta.
G. Landsbergis pripažintas de facto išrinktu partijos pirmininku dar vienai kadencijai.
TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas sekmadienį teigė, kad į partijos pirmininkus iš viso buvo iškelta 16 asmenų, 15 jų atsiėmė kandidatūras.
Jo duomenimis, G. Landsbergio kandidatūra į partijos pirmininkus iškelta 72 kartus, tai yra dvigubai daugiau nei kitų partijos narių.
„Palaikymas Gabrieliui Landsbergiui motyvuotas sėkmingu vadovavimu TS-LKD bei laimėtais Seimo rinkimais, po kurių buvo suformuota valdančioji dauguma Seime bei Vyriausybė. Po aštuonerių metų veikimo Seimo opozicijoje būtent šie politiniai laimėjimai ir Tėvynės sąjungos lyderystės politiniame lauke įtvirtinimas yra tiesiogiai sietini su teigiamu partijos pirmininko veiklos vertinimu“, – sakė V. Benkunskas.
„Akivaizdu, kad tiek partijos skyriai ir jų nariai, tiek kiti partijos lyderiai išreiškė vieningą pasitikėjimą G. Landsbergiu ir de facto suteikė mandatą toliau tęsti darbus“, – tvirtino jis.
Anot V. Benkunsko, atsižvelgęs į susidariusią situaciją partijos Priežiūros komitetas konstatavo, kad kai renkant pirmininką kandidatuoti lieka vienas pretendentas, tolesnės įprastos rinkimų procedūros nebeįmanomas.
Partijos taryba patvirtino, kad G. Landsbergis naują kadenciją pradės suvažiavimui patvirtinus tokį sprendimą.
G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų.
Ši partija Seime turi didžiausią – 50 narių – frakciją, į Vyriausybę yra delegavusi devynis ministrus ir premjerę.