Susitikimo metu ministras G. Landsbergis apžvelgė Lietuvos diplomatinei tarnybai tenkančius iššūkius bei įvardino ateities tikslus Lietuvos diplomatinių įstaigų vadovams. „Ukrainoje giname laisvojo pasaulio egzistavimo prielaidas – todėl visos jėgos, pastangos, visos mintys turi būti nukreiptos ta linkme. Neturime prabangos neesminiams dalykams. Diplomatijai tenka pareiga nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę apginti, išsaugoti ir sustiprinti bei parengti ją laukiantiems naujiems iššūkiams“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak ministro, Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kiti daugiašaliai formatai yra ta erdvė, kur Lietuva ir kitos „mažosios valstybės“ turi galią, yra girdimos ir matomos. Tuo pat metu ir pačios organizacijos turi geriau prisitaikyti prie situacijos, iššūkių ir siekti efektyvesnio veikimo.
„Teise grįsta globali sąranga, teisės viršenybė ir konfliktų sprendimas taikiu būdu, tautų apsisprendimo teisė, žmogaus teisės, laisvės ir demokratijos kaip politinės santvarkos bei visuomenės raidos vertės matas, t.y. tokia pasaulio tvarka, kurioje „mažos valstybės“, kaip Lietuva, gali išlikti ir saugiai gyvuoti bei klestėti yra giliausias Lietuvos interesas“, – sakė ministras.
„Eižėjant globaliai saugumo architektūrai, sąjungininkų parama, mūsų gebėjimai telkti naujus partnerius yra atsvara didžiausius galios svertus turinčioms valstybėms ir būdas užtikrinti, kad totalitariniams režimams nekiltų nė menkiausios pagundos užimti net vieno centimetro galimai „paaukotinų“ valstybių teritorijos – nei fizinės, nei metaforinės“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad karas prieš Ukrainą ir tektoninės globalios saugumo architektūros slinktys naujai išryškino transatlantinių santykių svarbą – NATO tebėra vienintelis patikimas pagrindas, ant kurio galime statyti tvarią Europos ir pasaulio saugumo struktūrą.
Aljanso narių sprendimas 2023 metais rengti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje yra istorinis Lietuvos diplomatijos laimėjimas, dar kartą patvirtinantis, jog Aljansas skiria didelį dėmesį Rytų flango saugumui.
Ekonominė diplomatija išlieka ypatingai aktualiu veikimo lauku. Lietuvos siekis diversifikuoti rinkas atneša rezultatų – ženkliai išaugo prekybos apimtys su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Pietų Korėja, Taivanu, Japonija ir Australija. Karas Ukrainoje paveikė tiekimo grandines, todėl būtina ir toliau siekti efektyvaus rinkų diversifikavimo bei ieškoti alternatyvų. Šioje srityje Lietuvos diplomatinių atstovybių indėlis bus nepaprastai svarbus.
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad, įgyvendindama tikslus, Lietuvos diplomatija turi gebėti greitai reaguoti į žaibiškai ir netikėtomis kryptimis besikeičiančią situaciją, būti maksimaliai atkakli ir ištverminga, išlaikanti demokratinio pasaulio dėmesį ir susitelkimą į svarbiausius dalykus, o taip pat – kupina drąsos prisiimti atsakomybę.
Kasmetinis Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinis susitikimas, kurio metu įvertinami pasiekimai ir sutariami tikslai ateičiai, prasidėjo rugpjūčio 29 dieną ir vyks iki rugsėjo 1 dienos.
Jo metu numatytos diskusijos ekonominės diplomatijos, inovacijų įgyvendinimo, transporto ir energetikos politikos temomis, taip pat bus kalbama apie diasporos strateginių gairių įgyvendinimą. Metinį Lietuvos ambasadorių susitikimą užbaigs susitikimas su Užsienio reikalų ministerijos kanclere Inga Černiuk, kurio metu bus aptarti diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai, funkcionavimo ir administravimo pokyčiai.
Susitikime Vyriausybėje premjerė Ingrida Šimonytė išskyrė šalies diplomatinės tarnybos svarbą tiek atstovaujant Lietuvos interesus, tiek ir telkiant visokeriopą paramą Ukrainai bei siekiant Ukrainos pergalės.
„Šiandien mūsų tarptautinės darbotvarkės pagrindine tema yra visokeriopa parama Ukrainai, įvairiuose formatuose stengiamės pabrėžti, kad mūsų visų interesas yra padėti jai šį karą laimėti. Džiugu, kad Lietuvos diplomatijos balsas yra girdimas ir padedantis siekti šio tikslo, o dalyje paramos Ukrainai sričių esame vieni lyderių“, – sakė premjerė.
Premjerė pabrėžė, kad Lietuvos diplomatinės tarnyba turi išlikti aktyvi ir veržli siekiant įsisavinti naujas rinkas, ypač Pietryčių Azijos regione, kuriant naujas partnerystes ir stiprinant demokratinėmis vertybėmis ir aiškiomis taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.
Susitikime su diplomatais Vyriausybės vadovė taip pat akcentavo atsparumą Rusijos energetiniam šantažui Vakarų šalių atžvilgiu, Ukrainos partnerių bendradarbiavimą šalies atstatymo procese, Lietuvos diasporai užsienyje aktualius klausimus.
Susitikime daug dėmesio skirta Vyriausybėms veiksmams pasirengiant žiemos sezonui bei energijos kainų klausimams.
