Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad šiam klausimui reikalinga „gilesnė diskusija“.
Taip valdančiųjų lyderiai kalbėjo antradienį Seime, reaguodami į trijų konservatorių siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams ir išimtį paliekant tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams.
Anot įstatymo rengėjų, taip siekiama sureaguoti į Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimus dėl suaktyvėjusio Baltarusijos KGB veikimo ir augančio darbo krūvio tikrinant atvykstančiuosius.
„Dėl to, ką kolegos registruoja, tai yra suprantama kaip daugiau tokia vadinama nervinė reakcija – ne nervinga, bet nervinė – reaguojant į išreikštas grėsmes. Reikia daryti, tik greičiausiai diskusija ir pokalbis yra kiek sudėtingesni negu vienas atsakas, kurį iš karto būtų galima padaryti“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.
Siekia suvienodinti ribojimus
Seimo narių registruotos įstatymo pataisos numato, kad, kaip šiuo metu rusams, būtų stabdomas Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.
Išimtis būtų taikoma Baltarusijos piliečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – tai yra atvykstantiems naujiems darbuotojams. Tuo tarpu senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galėtų juos keisti be ribojimų.
Pasak konservatorių lyderio, nesuteikiant naujų leidimų gyventi šalyje, „sienos pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą vis tiek išlieka toks pat“, nes baltarusiai, gavę kitų valstybių Šengeno vizas, „turi galimybę atvažiuoti ir būti 90 dienų“.
„Tos registruotos pataisos, deja, šitos problemos nesprendžia, nors jinai yra viena iš potencialių saugumo susirūpinimą keliančių vietų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, į situaciją reikia žiūrėti rimtai ir pradėti diskusiją, tačiau nereikėtų tikėtis greitų sprendimų, kur „užklijuosime pleistrelį“.
G. Landsbergio teigimu, situacija yra žinoma nebe pirmi metai, o viena didžiausių problemų yra žmonės, nuolat kursuojantys tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Savo ruožtu premjerė teigė, kad klausimą spręsti reikia kompleksiškai.
„Manau, kad yra reikalinga gilesnė diskusija, kokią problemą bandome spręsti, nes čia yra ne tik institucijų darbo krūvio klausimas, kad kažkam atrodo, kad yra labai didelis darbo krūvis, galbūt sunku viską sužiūrėti, bet yra ir platesnio konteksto klausimai“, – sakė ji.
Pasak I. Šimonytės, tai apima ir Lietuvos laikyseną Baltarusijos visuomenės atžvilgiu, ir darbo imigraciją.
„Jei šitų darbo imigrantų darbo rinkoje neliks, tuomet turbūt turėsime labai ilgą ir sunkią diskusiją su mūsų verslo asociacijomis, kurių įsivaizdavimu, migraciją reikia lengvinti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodos, ypač po pastarųjų VSD perspėjimų dėl suaktyvėjusio Baltarusijos KGB veikimo.
Seimas jau yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.
Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
