Pasak ministro, pradėjusi savarankiškas derybas Lietuva iškristų iš bendro Europos Komisijos pirkimo, o norimos įsigyti vakcinos kiekis ir pajėgumai derantis su gamintojais Lietuvą pastatytų į eilės pabaigą.
„Mūsų pasirašytos sutartys arba įsipareigojimai gauti dideliems kiekiams įvairių gamintojų vakcinų lygiai taip pat sako, kad jei Lietuva pradėtų derėtis atskirai, tie ankstesni susitarimai nebegaliotų“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė G. Landsbergis.
„Čia labai svarbus strateginis klausimas, kad Europos vienybė mums duotų saugumą, kurį per tam tikrą laiką užtikrins skirtingi gamintojai skirtingomis vakcinomis, tačiau pasitraukus iš vieno mes iš esmės pasitrauktume iš visų. Šito varianto (derėtis atskirai), ko gero, siūlyčiau nesvarstyti. (...) Reikia suprasti, kad Lietuvos dydis ir mūsų galimybės ir poreikis įsigyti šiandien mums pastatytų visiškai į eilės galą su bet kokiu gamintoju kalbantis“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.
Europos Sąjunga iki šiol patvirtino dvi vakcinas nuo koronaviruso. Praėjusį mėnesį bendrijos gyventojai pradėti skiepyti „BionTech“ ir „Pfizer“ vakcina, o sausio pradžioje patvirtinta „Moderna“ bendrovės vakcina.
Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuvoje jau paskiepyta per 22,5 tūkst. žmonių. Jų vakcinacija vykdoma „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina.
Per 9 mln. gyventojų tyrintis Izraelis pranešė planuojantis, kad iki sausio pabaigos 2 mln. šalies gyventojų bus gavę dvi vakcinos nuo koronaviruso dozes.
Šalies premjeras Benjaminas Netanyahu giriasi, kad toks skiepijimo tempas yra greičiausias pasaulyje.
