Prezidentūrai trečiadienį patvirtinus, jog G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją, šis vėliau tai pavadino jaunystės klaida, tačiau teigė įžvelgiantis „medžiojimo būseną“, kuri „tampa labai sisteminga“ artėjant 2024 metų prezidento rinkimams. Jis užsiminė, kad jo susilpninimo gali siekti partijos, kurios turi „rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį“.
Valdančiųjų Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, jog informacija apie prezidento narystę Komunistų partijoje yra svarbus faktas, net jeigu formaliai žiūrint jų nebuvo privaloma viešinti.
„Man rodos, kad visų pirma tai ne ta vieta, kur reikėtų įžvelgti sąmokslo teorijas. Nematau tam jokio racionalaus pagrindimo, dėl 2024 metų, mano žiniomis, dar nėra nė vieno kandidato“, – žurnalistams sakė ji.
Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė nežinantis, „kas medžioja prezidentą“.
„Ar pirmas politikas, kuris kuo nors apkaltina konservatorius?“ – retoriškai klausė partijos lyderis, komentuodamas G. Nausėdos užuominas.
Jis teigė, jog partija dar nėra pradėjusi diskusijų dėl prezidento rinkimų ir kandidatų.
„Mes dar turime gerus pusę metų iki tokios tikros rinkimų pradžios“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.
Jis nesiėmė vertinti G. Nausėdos narystės Komunistų partijoje aplinkybių, teigdamas, jog „tai yra jo diskusija su jo rinkėjais ir jo atstovaujama visuomenės dalimi“.
„Man atrodo, informacija yra nekelianti kažkokių dvejonių, ji yra tiesiog archyvų informacija. O šiuo metu, man rodos, kad prezidentas geriausiai, kad pats visuomenei paaiškintų apie priežastis, aplinkybes“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Politikoje visi vieni kitus medžioja“
Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, jog Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų-Vidurio Europos šalyse, yra svarbu žinoti, kurie politikai priklausė Komunistų partijai, todėl apgailestavo, jog tokią informaciją G. Nausėda paviešino taip vėlai.
„Nemanau, kad priklausymas Komunistų partijai praeityje turi būti kažkaip atskirai baudžiamas, tikrai ne, bet žinoti žmonės turi. Tai gal tik apgailestauju, kad taip vėlai buvo paviešinta šita informacija“, – kalbėjo parlamentarė.
2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.
Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.
„Reikėjo parašyti. Tikriausiai prieš kitus rinkimus parašys“, – šią aplinkybę komentavo A. Armonaitė.
Ji taip pat teigė, kad politiko neturėtų stebinti, jog jaučiasi medžiojamas.
„Politika yra toks laukas, kur visada gali jaustis medžiojamas. Tą galiu sakyti ir iš savo patirties. Bet, matyt, nereikia per daug į tai koncentruotis, reikia koncentruotis į darbus, į kovą už idėjas“, – kalbėjo valdančiosios Laisvės partijos vadovė.
Tokios nuomonės buvo ir opozicinės socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas, kurio teigimu, G. Nausėda nėra kažkuo išskirtinis vykstant politinei kovai.
„Politikoje visi vieni kitus medžioja, tai yra nuolatinė būklė. Neturėtų tai prezidento stebinti ar kažkaip gluminti“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, parlamentaro vertinimu, pats faktas apie buvusią G. Nausėdos narystę Komunistų partijoje praėjus 35-eriems metams yra „menkai reikšmingas“ ir teigė, kad jis pats sprendžia, ką nurodyti prie anketinių duomenų.
„Apie pažeidžiamumą nes kalbėti tikrai negalėtume, nes tiek savo darbais, tiek savo pozicijomis prezidentas nesukėlė jokių abejonių dėl lojalumo Lietuvai ar panašių dalykų, – sakė socialdemokratas. – Bet mano įsitikinimu, tokius dalykus, kurie gali apaugti sąmokslais, gandais ir kažkokiomis spekuliacijomis, tiesiog pats asmuo, pats politikas, viešas asmuo – jo yra interesas tai nurodyti.“
„Bet prezidentas, matyt, dėl mažareikšmiškumo šio įvykio nusprendė to nenurodyti. Tai yra jo reikalas“, – pridūrė jis.
Suteikė oponentams įrankį
Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis savo ruožtu teigė, kad prezidento argumentaciją, jog įstojo į Komunistų partiją „vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros“ būtų buvę galima suprasti dešimtmečiu anksčiau, bet kalbant apie 1988-uosius, kai „visa Lietuva kunkuliavo nepriklausomybės judėjimais“, ji atrodo keistoka.
„Man keistokas vertybių suvokimas, kad dėl kažkokios profesinės karjeros, kaip yra sakoma. Iš principo tai jau buvo laikmetis, kada žmonės turėjo pasirinkti, kurioje pusėje jie yra“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis neigiamai vertino G. Nausėdos sprendimą nutylėti šį faktą, teigdamas, jog tikėjimas, kad tai nebus paviešinta yra „šiek tiek naivokas“.
„Aš tai vertinu kaip bandymą pagražinti teisybę“, – sakė A. Mazuronis.
Jis sakė sutinkantis su G. Nausėdos vertinimu, jog šios informacijos paviešinimas būtent dabar yra susijęs su artėjančiais rinkimais, bet teigė, kad šalies vadovas, nuslėpdamas šią informaciją, pats suteikė oponentams tokią galimybę.
„Keistas laikmetis, nes aš manau, kad tie, kurie sužinojo ir dabar paviešino, jau žinojo kurį laiką ir tas laikmetis dabar to išlindimas yra keistas, bet jeigu tu pats savo veiksmais užprogramuoji galimybę kitiems žmonėms tais faktais žongliruojant įsitraukti į politinius procesus, ar tu kaltas, kad jiems suteikei tokį įrankį, ar jie kalti, kad tuo įrankiu pasinaudojo?“ – klausė jis.
Opozicinių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sakė nesuprantantis, kodėl savo narystės Komunistų partijoje fakto G. Nausėda nusprendė neviešinti.
„Tas faktas, matyt, paviešintas prezidentinės kampanijos metu, nemanau, kad būtų esmingai pakeitęs rezultatus“, – sakė S. Skvernelis.
Vis dėlto politikas, taip pat siekęs prezidento posto 2019-aisiais, teigė, kad paviešinti šį faktą būtų buvę teisinga, ypač kandidatui, kuris „visą laiką akcentavo, kad yra nepartinis, ne politikas, toli nuo politikos“.
„O stažas, pasirodo, politiko ilgesnis negu gerbiamos Ingridos ar mano, ar kitų politikų“, – kalbėjo parlamentaras, galvoje turėdamas taip pat prezidento posto 2019 metais siekusią dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę.
Paklaustas, ar įžvelgia politinės medžioklės požymių šioje istorijoje, S. Skvernelis pasiūlė Seime esančių medžiotojų klausti, „ar jau prasidėjęs politikų medžioklės sezonas“.
„Bet prezidentas, nepamirškime, turi savo pavaldume dvi labai svarbias specialiąsias tarnybas, tai gal jis taip teigdamas turi kokios informacijos, kad prasidėjo jo atžvilgiu medžioklė ir Vadovybės apsaugos tarnyba turėtų susirūpinti“, – pridūrė politikas.
Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Iš jo skelbtų archyvinių dokumentų matyti, kad 1988 metų gegužės 20 dieną G. Nausėda tik pateikė prašymą įstoti į partiją, o partinis bilietas jam išduotas birželio 27 dieną.
Prezidentūros teigimu, G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui nedalyvavo Komunistų partijos veikloje.
G. Nausėda 1987 – 1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
2009 – 2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė nuo 1979 taip pat priklausė Komunistų partijai, o 1989 metais prisijungė prie nuo jos atskilusios Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos. Iš šios organizacijos ji išstojo 1990 metų birželį.
Apie priklausymą Komunistų partijai D. Grybauskaitė nurodė VRK anketose tiek 2009, tiek 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.
