Antradienį Seime atsakydamas į interpeliacijos klausimus G. Landsbergis klausė ją inicijavusios opozicijos – koks jos požiūris į rusiškų prekių gabenimą Kaliningrado tranzitu.
„Mano asmeniniu supratimu, bet koks per Lietuvą vykstantis Rusijos prekių, sankcionuotų prekių, nesankcionuotų, yra pažeidžiantis Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Dabar skaitant jūsų klausimus man kyla klausimas, ar jūs matot taip pat. Ir aš tada noriu užduoti klausimą, ar jūs norit daugiau tranzito, ar jūs norit, kad čia daugiau važiuotų?“ – atsakydamas į opoziciją kreipėsi G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras teigė būsiantis už tą pusę, „kuri nori mažiau Rusijos Lietuvoje“.
„Aš suprantu, kad jūs (opozicija) pasirenkat kitą pusę“, – kalbėjo G. Landsbergis.
S. Skvernelis užsienio politiką vadino nenuspėjama
Interpeliacijos iniciatorių vardu kalbėjęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sakė, kad užsienio politika valdant šiai Vyriausybei tapo nenuspėjama ir nulemta vienašališkų užsienio reikalų ministro ar ministerijos pareigūnų sprendimų.
„Niekada užsienio politika neatrodė tokia nenuspėjama ar priklausoma nuo asmeninių ar vienašališkų užsienio reikalų ministro ar URM pareigūnų sprendimų“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat kėlė klausimą, ką reiškia vertybinė politika, sakydamas, kad nėra aišku, koks šių sąvokų turinys, o šalies užsienio politika visų pirma turi vadovautis jos nacionaliniais interesais, tarp jų ir ekonominiais.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad Lietuva turi aiškiai įsivardinti savo interesą ir jos geopolitinė orientacija turi būti iš Šiaurės į Pietus.
„Mes turim labai aiškiai įvardinti Lietuvos interesą. Jei Lietuvos interesas yra daugiau tranzito iš Rytų – čia yra viena politinė pozicija, mano supratimu – ne. Mano supratimu, Lietuvos geopolitinė orientacija turi būti į jūras ir iš Šiaurės į Pietus“, – sakė ministras.
„Jei mes norime būti kokiu nors jungiamuoju tranzito kraštu, tai ne iš Rytų į Vakarus, šita era ar šita svajonė, kiek ji buvo realiai, turi baigtis, į Rytus nuo mūsų – plieninė siena, į Rytus nuo mūsų yra valstybės, kurios kelia mums gyvybinę grėsmę. Mūsų jungtys yra iš Šiaurės į Pietus, mes norim prekiaut – mes turim prekiaut iš Šiaurės į Pietus, ir uostas taip pat ir geležinkeliai turi tai įsisąmonint“, – kalbėjo ministras.
Premjerė apie interpeliaciją: surašyta bet kas
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad interpeliacijos tekstas yra padrikas ir klausimai prieštarauja vienas kitam, o tarp visų 44 klausimų – nei vieno apie užsienio politiką.
„Teisus buvo buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sakydamas, kad nelengva paruošti interpeliaciją, neužtenka perskaityti antraštes, klausimus reikia turėti fundamentalius, esminius, kitaip kyla rizika apsijuokti“, – kalbėjo premjerė.
Interpeliacijos tekstą ji palygino su atversta knyga, kurioje kiekvienas galėjo įrašyti, ką panorėjęs.
„Išties atrodo, kad kažkur buvo palikta atversta knyga ir buvo galima kiekvienam praeinančiam įrašyti klausimą nuo savęs, taip neišvengiant klausimų tarpusavio prieštaros, kai tuo pačius prieštaraujama už kažką, ir tuo pačiu visai priešingai“, – sakė I. Šimonytė.
Tuo tarpu tarp ministro kritikų pasisakęs Lietuvos regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis teigė, kad „dabartinė vykdoma konservatorių užsienio politika yra labai žalinga Lietuvai ir labai naudinga V. Putinui ir Rusijai“.
„Jei mes kalbėsime tik apie „Belaruskalij“ trąšas ir apie tranzitą, ar jūs žinote, kad Baltarusija ir Rusija kartu eksportuoja 40 proc. pagamintų „Belaruskalij“ trąšų, dėl tokios politikos, uždrausto tranzito, trąšos pabrango daugiau nei penkis kartus. Aš noriu paklausti G. Landsbergio, kiek milijardų jūs sukrovėt į Rusijos biudžetą ir kiek už tai buvo pagaminta tankų, raketų, kurios naikina Ukrainą“, – kalbėjo P. Gražulis.
„A. Lukašenka, nepaisant, kad yra diktatorius, nepripažino, nei Luhansko, nei Donecko okupacijos, bet jūs darot viską, kad įstumtumėte jį į V. Putino glėbį ir jis neturėtų jokios manevro laisvės“, – tvirtino P. Gražulis.
Valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys teigė, kad interpeliacijos klausimai nėra apie vertybinį ar pragmatinį pasirinkimą, o apie užsienio reikalų ministro profesionalumą, „telkiančią arba netelkiančią užsienio politiką ir skaidrumą“.
Nepasitikėjimui reikia 71 balso
Seimas antradienį apsvarsčius interpeliaciją G. Landsbergiui sudaryta speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti ministro atsakymams. Vėliau antradienį bus balsuojama dėl tokio nutarimo.
Jeigu ministro atsakymas į klausimus pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
interpeliaciją ministrui inicijavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su kitomis opozicinėmis frakcijomis, prašydamos pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, atsakyti į klausimus dėl diplomatinio korpuso.
Į opozicijos kaltinimus leidus rusų propagandistams užvaldyti viešąją erdvę Kaliningrado tranzito klausimu šiemet vasarą ministras atsako, kad Rusija nuolatos užsiima dezinformacija ir ragina nepasiduoti manipuliacijoms.
Į klausimą, kodėl nebuvo tinkamai pasiruošta iki sankcijų įsigaliojimo suvaldyti viešosios erdvės rizikas, G. Landsbergis atsako, kad Lietuvos viešoji erdvė, žiniasklaidos priemonės, „skirtingai nei Rusijoje ar Baltarusijoje“, veikia laisvai ir nepriklausomai ir Užsienio reikalų ministerija niekada nesieks valdyti viešosios erdvės.
Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.
