Seimo nario, konservatoriaus Žygimanto Pavilionio suorganizuotojo spaudos konferencijoje „Visuomenininkai imasi taikaus pasipriešinimo prieš Rusijos-Baltarusijos atominę elektrinę sąjūdžio inicijavimo“ dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: profesorius Vytautas Landsbergis, Nijolė Oželytė ir Mečys Laurinkus bei politologas Raimundas Lopata.
Spaudos konferencijos pristatytas 21 žmogaus pasirašytas specialus dokumentas-memorandumas dėl būtinybės burtis, rengti visuomeninį pasipriešinimą prieš Rusijos-Baltarusijos atominės elektrinės grėsmę tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai.
Imperija nesustos
Ž. Pavilionis sakė, kad kova su Astravo AE prasidėjo labai seniai.
„Surinkome daug piliečių parašų, priėmėme reikalingus įstatymus, kad užkardytume elektros pirkimą. Bet tai tik formali pusė. Dabar mes norėtume sutelkti visas įmanomas jėgas įgyvendinimui. Pirmiausia, kad visa Europos Sąjunga įsiklausytų“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, Europos Sąjunga turi neleisti Astravo AE pradėti veikti. Ž. Pavilionis tvirtino, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra vienintelis, kuris kelia šį klausimą visos Europos Sąjungos lygmeniu, bet į šią veiklą turi įsijungti ir visuomenininkai, ir žurnalistai, ir politikai.
„Imperija tikrai nesustos, jei mes nesujungsime savo jėgų“, – teigė konservatorius.
Kvietė Lietuvą apsispręsti
V. Landsbergis teigė, kad tai gyvybinis Lietuvai klausimas.
„Jo egzistencinis gyvybiškumas nėra iki galo suvokiamas“, – sakė profesorius.
Pasak jo, Lietuva ir Europos Sąjunga yra užpultos.
„Arba ginamės, arba ne. Arba tik imituojame gynybą, kad nesupyktų kunigaikštienė Marina Aleksejeva“, – samprotavo V. Landsbergis.
Profesoriaus tvirtinimu, kad šią situaciją sukūrė Kremlius, norėdamas įsitvirtini regione, plėsti savo energetinę ekspansiją ir taip nubausti Lietuvą už nepriklausomybę.
Pasak jo, iš visų vietų, kuriose galėjo atsirasti atominė elektrinė, Kremlius nurodė statyti ją netoli Vilniaus.
„Tai keršto veiksmas“, – įsitikinęs V. Landsbergis.
Profesoriaus nuomone, tai grėsmė lietuvių tautai ir jos ateičiai. Anot jo, guostis, kad dar nežuvome – naivu.
„Jau žūstame pritardami, kad tai leistina. Turime sakyti, kad tai neleistina. Mes nesutinkame“, – dėstė politikas.
V. Landsbergio sako, kad iš Lietuvos yra tyčiojamasi dėl šalies bejėgiškumo.
„Tą patyčią kuria stipresnis, kuria prievarta, nes jaučiasi nestabdomas ir nebaudžiamas. Ir dar su pasimėgavimu“, – kalbėjo profesorius.
Anot jo, Astravo AE bus pragaištinga nelaimė ne tik Lietuvai, bet ir Baltarusijai.
„Tai paskutinė proga išgelbėti Baltarusiją nuo išnykimo deržavos pilve su amžina skola ir visiška priklausomybe visais atžvilgiais nuo Kremliaus valdovų“, – sakė V. Landsbergis.
Profesorius tvirtino, kad Lietuva gali aktyviai nesutikti su elektrinės veikla ir rengtis blogiausiam scenarijui.
„Rengiant savo žmones ir visuomenę, kad gyvensim šitos grėsmės akivaizdoje. Turime parodyti savo ištvermę. <...> Nesame tik avinėlių tylėjimas. Nesutinkame, kaltiname nežmogiškumu ir keliame reikalavimą – <...> vieta turi būti kita. Šita vieta neleistina“, – mano jis.
V. Landsbergis tikisi, kad visuomenininkų susivienijimas sutelks ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos visuomenę.
„Apsispręsk, Lietuva – toks mūsų kvietimas“, – pasakojo profesorius.
Astravas dar nepastatytas
Buvęs ambasadorius M. Laurinkus sakė, kad V. Landsbergis vos ne vienintelis kovoja prieš Astravo atominę elektrinę.
„Kova yra teisinga ir ne beviltiška“, – įsitikinęs M. Laurinkus.
Anot jo, atominės elektrinės startas yra visą regioną keičiantis įvykis. M. Laurinkaus nuomone, Lietuva per vėlai suvokė grėsmę, bet neverta gręžiotis į praeitį ir ieškoti kaltų.
„Lietuvoje yra nevieninga nuomonė dėl šito. <...> Matyt, dėl to reikia susirūpinti, kad ji turėtų būti vieningai, kai yra tokia grėsmė“, – kalbėjo buvęs ambasadorius.
M. Laurinkus pritarė visuomenininkų susivienijimui, kuris vieningai vykdytų veiklą, susijusią su pasipriešinimu Astravo AE.
Politologas Raimundas Lopata sakė, kad Vyriausybėje vyrauja nuomonė, kad Astravo AE pastatyta ir negalima nieko padaryti. Tačiau, anot jo, Europos Sąjungos sostinėse nieko nėra žinoma apie šią elektrinę ir tai rodo Lietuvos diplomatinio korpuso neveiksnumą.
„Nuomonė, kad Astravas jau pastatytas yra klaidingas. <...> Pastatytas tik vienas ketvirtadalis Astravo atominės elektrinės, tik vienas reaktorius. Rusai planuoja pastatyti dar tris“, – kalbėjo R. Lopata.
Politologo nuomone, būtina vykdyti diplomatinę politiką, kuri įtrauktų šį klausimą į visos Europos Sąjungos saugumo politikos darbotvarkę.
„Matėm Alytų ir matėm „Grigeo“, kaip buvo susidorojama su šitom problemom. Čia ne tokio pobūdžio problema. Čia bus visko“, – apie Lietuvos pasiruošimą nelaimėms kalbėjo R. Lopata.
Anot jo, dėmesys turi būti išlaikytas keliomis kryptimis – siekti, kad Lietuvos Vyriausybė būtų pasiruošusi prisijungti prie Vakarų Europos tinklų anksčiau nei 2025 m., kurti nepriklausomą monitoringo sistemą, kuri sektų, kas vyksta ore, vandenyje, Nemuno ir Neries upėse, rengti įstatymą dėl branduolinės gynybos išlaidų atlyginimo, kas nelaimės atveju padengs šias išlaidas.
„Sveikiname šį susibūrimą ir tikimės, kad išsakomos mintys suras atgarsio tautoje“, – teigė R. Lopata.
N. Oželytė tvirtino, kad artėja Kremliaus režimo galas ir korupcija pasiekia tokius mastus, kurios sunkiai įmanoma suvokti.
„Tai driokstelės. Nes ką daro rusai, <...> tai driokstelės. O tada neliks nieko – nei mano namų, nei mano vaikų, nei ateities, nei Lietuvos. Man tai stipriai nepatinka“, – kalbėjo signatarė.
N. Oželytės nuomone, susivienijimas bus geras pretekstas pakelti jaunimo savimonę kurti savo gyvenimą ir paskatinti prie judėjimo prisijungti Europos jaunimą.
Seimas anksčiau yra priėmęs įstatymą, draudžiantį pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių. 2017 metais Seimas pripažino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Baltarusija atmeta Lietuvos priekaištus, kad statoma elektrinė yra nesaugi.
