Labai taikli pastaba. Dėkoju.

Nereikia buti istoriku. Valstybe nustoja savo de facto suverenumo, ta diena kai okupuojama svetimos kariuomenes. Tolimesnis irodymas yra, kad visa buvusios valstybes rubeziu kontrole ir aerodromai buvo perimti is lietuviu ir visa jos teritorija aklinai okupantu uzdaryta. Tas pats ivyko ir su Hitlerio uzimama Cekoslovakija. Gal Nikzentaitis tvirtintu, kad ir Cekoslovakija dar koki laika gyvavo, nors visas pasaulis pripazista, kad Cekoslovakija de facto dingo kaip valstybe ta diena kai Hitlerio armijos uzeme Praha. Geda Lietuvos mokslui, kad toks zmogus ne tik vadinasi istoriku, bet kad dar ir seriamas tos valstybes kaip istorijos instituto vadovas, jos pacia istorija nemoksliskai klastoja.

Na gal čia Jūs per griežtai. Ir tie 1612.

kažkaip nepagalvojau, kd ir Istorija gali parsiduoti. Tiksliau, istorikai, kurie ją valdo.
Nebeaišku, kuriais istorikais galima tikėti.
Svieto pabaiga.

diskusija tik visu aiskumu parode, kad putininei Rusijai yra svarbus Lietuvos (manau ir Lenkijos) istorijos atatinkamas traktavimas. Cia ne tik 1612 metu ivykiu akcentavimas. Musu valstybe kaip niekas kitas yra patyrusi ka s praktikoje yra rusomongoline sistema, kuriai Lietuvos istorijos institute atstovauja nikzentaiciai,staliunai,laurinaviciai it t.t
Ar ivyks pakitimai istorijos instituto veikloje, jei direktoriumi nebus patvirtintas G. Nikzentaitis-stai kur problema. Ne vien dabartinis direktorius, atvirai deklaruojantis stribiska poziuri i istoriografija yra vertas spyrio i minksta vieta. Negi geresnis A. Bumblauskas ir co siap jau pasislepe uz bulvarines soumenines istoriografijos sirmos.

atsakymų Nikžentaitis nepateikė, vien demagogija tame delfio straipsnyje; juokinga, kad demagogu Baranauską pavadino; juokiasi puodas, kad katilas juodas; vienintelė viltis- liustracija

Negalima šios situacijos vadinti ginču. Šiuo atveju jokio ginčo nėra. Faktai, kuriuos bando iškraipyti A. Nikžentaitis - akivaizdūs, seniai žinomi, dokumentuoti, mūsų išgyventi ir krauju aplaisyti. Lietuvos Sąjūdžio vadovas juos tik primena. O kuo užsiima Nikžentaitis, turėtų pirmiausia rūpėti Lietuvos generalinei prokuratūrai ir Valstybės saugumo departamentui. Teko matyti, kaip praeitą vasarą A. Nikžentaitis dalyvavo Baltijos studijų savaitėje Luneburg'e, Vokietijoje. Konferencijos šeimininku tą kartą buvo Vokietijos NORD-OST institutas, kurio žinoma, neįtarsi, simpatijomis Baltijos valstybėms. Tačiau net ten tas asmuo elgėsi taip, lyg bandytų nuslėpti, kad jau ne vieną kartą prisidirbo į kelnes. Kyla tik klausimas, kiek jį dar galima laikyti Istorijos institute. Juk politinės klastotės - vienintelis dalykas, kuriuo tas asmuo užsiima.

Dėkoju, kad perskaitėte straipsnį ir jautėte pareigą pateikti savo vertinimą. Jūsų teisė vertinti, ir vertinti – kritiškai. Bet vertinant vis tiek išlieka pareiga suprasti tai, kas yra vertinama ir su savo paties teiginių nepriskyrinėti kitiems. Tvirtinimas, jog „1940 m. liepos mėnesio trėmimus vykdė nepriklausoma Lietuvos Respublika“ yra Jūsų, ne mano ir ne Nikžentaičio. Kodėl Jums šovė į galvą tokia išvada – nespėliosiu. Lygiai kaip ir dėl supratimo „tragišką Igno Skrupskelio gyvenimo pabaigą susieti su A.Niktžentaičiu“. Visai kaip pagal tą posakį: kur aš sėdžiu ten yra stalo priekis :)...

Stebėkite Rusijos veiksmus Abchazijoje.

panašu į diskusiją - išžagino ar išprievartavo?

Tiksliai.