„Mes tikrai kuo toliau, tuo atidžiau kiekvieną iš Vyriausybės ir iš Seimo pateikiamą projektą vertinsime labai griežtai per savo ir koalicijos programos prizmę, nes tikrai būdavo tokių atvejų kur būdavo tam tikras automatinis palaikymas kai kuriose pateikimo stadijose suprantant kolegiškumo siekius“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Mitalas.
„Šitos geros valios yra labai sumažėję po tokių balsavimų, kurie įvyksta vakar“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo po to, kai antradienį Seime iš darbotvarkės buvo išbrauktas pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Sprendimas išbraukti klausimą priimtas Mišrios Seimo narių grupės prašymu, kuriai vadovauja Agnė Širinskienė.
Už klausimo išbraukimą balsavo 52 parlamentarai, prieš buvo 32, susilaikė 16.
Už išbraukimą balsavo 12 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, dešimt buvo prieš, o 13 susilaikė. Išbraukimą taip pat palaikė vienas Liberalų sąjūdžio atstovas.
„(...) jis (balsavimas – BNS) mane labai nuvylė, labai žmogiškai nuvylė, nes aš tikėjausi, kad Tėvynės sąjungos gretose yra žmonių, kurie supranta XXI amžiaus realijas ir neleis tokiems dalykams vykti, bet pasirodė, kad ta partija yra kažkur užstrigusi senuose reikaluose“, – kalbėjo V. Mitalas.
Anot jo, kolegų projektų iš darbotvarkės šalinimas yra „naujas lygis, kurį demonstruoja kai kurie Seimo nariai Seimo salėje ir tas skamba man labai prastai.“
Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovės Morganos Danielės balandžio viduryje pateiktomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis siekta leista pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms, vienišoms moterims.
Anot jos, dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.
Įstatymas nustato, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų tarp žmogaus teisių klausimais liberalių ir konservatyvių politikų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.
Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.
