Net žudikai ir kraugeriai įkalinimo įstaigose nekenčia nuteistųjų už lytinius nusikaltimus su nepilnamečiais. Pedofilai ten dažniausiai paverčiami „gaidžiais“.
Šiandien nėra populiaresnės temos už Kauno pedofilijos skandalą. Ką tik pasiektas absoliutus dėmesio vienai temai rekordas – praėjusią savaitę per dvi dienas pora didžiausių Lietuvos televizijų rodė net 4 Kauno pedofilijos skandalui skirtas laidas! Juokingiausia, kad dalis žurnalistų – Andriaus Ūso ir jo meilužės pusėje, o likusieji jam jau renka teisėjus ir kalėjimą, kur esą teksią sėdėti.
Nesiveldama į šiuos tuščius ir amoralius ginčus, nestodama nei už, nei prieš dabar daugelio smarkiai puolamą A. Ūsą, „Akistata“ geriau pasidomėjo, kaip mūsų šalies įkalinimo vietose pasitinkami asmenys, nuteisti už lytinius nusikaltimus nepilnamečiams.
Pedofilų nemėgsta ir užsienyje
„Mirk, išgama!“ – taip rėkdami kaliniai būriu puolė už pedofiliją nuteistą Marką, per klaidą paliktą pasivaikščiojimo kiemelyje, kur buvo įleisti „paprasti“ nuteistieji – vagys, plėšikai, žmogžudžiai. Nuo tikros mirties jį išgelbėjo paskutinę sekundę atlėkę prižiūrėtojai.
Tiesa, šis incidentas nutiko ne Lietuvoje, o Belgijoje, bene garsiausiam pasaulio pedofilui 54 metų Markui Dutru, 2004-aisiais nuteistam kalėti iki mirties.
„Akistata“ neseniai rašė, kaip M. Dutru, jau teistas ir atlikęs vos 3 metų nelaisvės bausmę už 5 mergaičių įkalinimą ir prievartavimą, vėl pakliuvo teisėsaugai į nagus. Narkomano sėbro ir žmonos padedamas, šį kartą jis buvo pagrobęs, kalinęs ir prievartavęs 6 mergaites. Dvi jų mirė iš bado pedofilo namo rūsyje, dar dvi buvo apsvaigintos narkotikais, nužudytos ir užkastos. Kitas dvi nuo mirties išgelbėjo laiku įsiveržusi policija.
Prieš M. Dutru teismą Belgijoje vyko kone revoliucija, pasipiktinusių belgų demonstracijos buvo paralyžiavusios sostinę Briuselį. Tą niekšą M. Dutru nuo įsiutusios minios teko saugoti ne tik teismo metu. Nors Belgijos kalėjimuose tvarka žymiai geresnė nei Lietuvoje, ir ten šis žudikas pedofilas laikomas izoliuotas vienutėje, nes kiti kaliniai jį nužudytų.
Keista kalinių logika
„Lietuvos kalėjime jam būtų žymiai blogiau, – pareiškė tikras kalėjimų gyvenimo žinovas ir veteranas, legendinis nusikaltėlis Vidas Antonovas.
Šis septyniasdešimtmetį jau atšventęs, „Lietuvos mafijos tėvu“ pramintas vyras didesnę jaunystęs dalį yra praleidęs ne kur kitur, o pačiuose įvairiausiuose trijų valstybių – Sovietų Sąjungos, Sovietinės Lietuvos ir nepriklausomos Lietuvos – kalėjimuose.
„Kalinių kitoks supratimas, – paaiškino V. Antonovas. – Žudikas ar plėšikas neretai vaikšto pagarboje, o vaikų prievartautojai ar pedofilai kolonijoje atvirai nekenčiami. Geriausiu atveju pedofilas bus pažemintas į vadinamąją „gaidžių“ kastą, apie kurią žino net vaikai.“
Nors šiuo metu Lietuvoje tėra maždaug 8500 suimtųjų bei kalinčiųjų, mūsų visuomenė iš tikro persisunkusi kalėjimų kultūra. Pareiškęs, jog esi buvęs Lukiškėse ar Pravieniškėse, aplinkinių būsi suprastas tikrai ne kaip keliautojas, aplankęs du Lietuvos kaimus. Nuteistųjų įžeidimu „gaidys“ svaidosi net pradinukai, kalinių žargonu neretai prabyla aktoriai, televizijos žvaigždės.
Kolektyve neišvengiama hierarchija
Ir iš kur tos kastos, tie „gaidžiai“ atsirado, kas jas sugalvojo? Ar nebūtų galima vieną kartą kastas bei pažeminimus uždrausti, išguiti?
„Ne, negalima, – mano Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Klimavičius. – Nes mes, žmonės, esame socialinės, tarpusavyje susijusios būtybės. Pažvelkite, bet kurioje uždaroje žmonių grupėje (nesvarbu – vaikų darželis, mokykla, kareivinės ar darbovietė) visada atsiranda neformalūs lyderiai ir sumanieji, taip pat pajuokiamieji, išnaudojamieji, skriaudžiamieji. Tik jei tave užsisėdo darbe ar mokykloje, gali pasitraukti, susirasti kitą darbovietę ar vidurinę. O kolonijoje niekur nedingsi, todėl už grotų, kai prižiūrėtojai nemato, visko pasitaiko.“
V. Antonovas papasakojo, kad gyvenimą už grotų valdo lyderiai, kuriems talkina „bachūrai“ – pagal nusikaltėlių pasaulio įstatymus gyvenantys nuteistieji, paprastai fiziškai tvirti, sumanūs nusikaltėliai. Yra pasluoksnis niekur nesikišančiųjų, tenorinčių greičiau atlikti bausmę, neužkliūnant nei įkalinimo įstaigos vadovybei, nei likimo broliams. Na o nepritapėliai, pažeidusieji nerašytus nusikaltėlių įstatymus, kaipmat atsiduria nuskriaustųjų, pažemintųjų kastoje.
Ar žudikas geresnis už pedofilą?
„Yra viena išimtis. Padariusieji iškrypėliškus, visuomenės labai smerkiamus nusikaltimus (pavyzdžiui, mergaičių žagintojai ir pedofilai) įkalinimo vietoje iš anksto laikomi nevertais vadintis normaliais kaliniais ir pažeminami“, – pasakojo V. Antonovas.
„O kuo žudikas geresnis už tegul daug kam šlykštų, bet nieko nenužudžiusį pedofilą?“ – logiškai susimąstys ne vienas.
Tačiau Kalėjimų departamento specialistas G. Klimavičius turi paaiškinimą ir šitam fenomenui. Manoma, kad visuomenės smerkiami nusikaltėliai psichologiškai geriau jaučiasi, kai šalia yra „dar blogesnių“. „Supraskit, aš tik švelniai papjoviau (užmušiau, sužalojau), o tas iškrypėlis mergaitę ar berniuką kaip privertė kentėti, žemino. Nevertas gyventi niekšas!“
Pati pažeminimo į „gaidžius“ procedūra verta atskiros knygos. V. Antonovo pasakojimu, kaliniai jai ruošiasi, įvyksta net kažkas panašaus į inscenizuotą teismą. Kuris nors pateikia kaltinimus, esą toks ir toks nuteistasis nusipelnęs būti pažemintas už skolas, šmeižtą, skundus prižiūrėtojams ar, pavyzdžiui, vagystę iš kito kalinio. Kandidatas į „gaidžius“ turi teisę pasiaiškinti, būna, savo tiesą įrodinėja ir kumščiais. Bet dažniau toksai argumentų neturi.
Bauginanti pažeminimo procedūra
Dėl nuteistųjų už pedofiliją ar kitą kalinių smerkiamą nusikaltimą „pateikti kaltinimo“ nereikia – čia visiems viskas būna iš anksto aišku.
„Paprastai naktį ar kai prižiūrėtojai nemato pasmerktasis specialiu ritualu pažeminamas, – toliau pasakojo „mafijos tėvas“. – Jis paliečiamas tuo, prie ko „normalus“ kalinys neturi teisės liestis – išmatomis, šlapimu arba... lyties organu“.
„Jei žeminamasis tik prasiskolinęs ar prisikalbėjęs, dažnai tik simboliškai aptaškomas šlapimu, – ne kartą yra matęs V. Antonovas – Bet jei į „gaidžius“ žeminamas koks pedofilas ar kalinius supykdęs iškrypėlis, procesas gali trukti iki paryčių.“
Esą toks būna surišamas, mušamas, išradingai kankinamas.
„Seniau „gaidžiui“, būdavo, domino kauliuku išmuša priekinius dantis, ištatuiruoja tašką ar kitą specialią žymę, – atskleidė „mafijos tėvas“. – Jei būdavo norinčiųjų, žeminamą „gaidį“ ir visaip išprievartaudavo. Pedofilui dar gali, pavyzdžiui, į užpakalį įgrūsti šluotkotį.“
Nereikia ieškoti logikos
Tai kaip čia yra – už tai, kad iškrypėlis žagino vaiką, jį kaliniai smerkia, bet čia pat patys daro beveik tą patį ir didžiuojasi?
„Nereikia kalinių įstatymuose ieškoti logikos“, – pripažino V. Antonovas.
Tai, kad pažemintieji neturi teisės „normaliesiems“ spausti rankos, dar galima būtų suprasti. Tačiau jie neturi teisės valgyti ir gerti iš tų pačių indų, iš kurių maitinasi „normalieji“, negali naudotis net tais pačiais tualetais ir dušais. „Gaidžiai“ negali net plauti „normaliųjų“ lėkščių, išvis liestis prie jų. Kad indai netyčia nesusimaišytų, specialiai paženklinami pragręžiant ar įlenkiant.
„Gaidžiai“ išnaudojami ir lytiškai. Tiesa, ne visi, nes tarp jų atsiranda natūralių homoseksualių pasyvių vaikinų.
„Tada liesti ir net glamonėti „gaidį“, su juo homoseksualiai mylėtis nelaikoma nusižengimu, – paaiškino „mafijos tėvas“. – Aš juk sakiau, nereikia ieškoti logikos.“
Neteistas teisto nesuprasi...
Bet gal Kalėjimų departamentas išgujo kartu su sovietmečiu atėjusią, pripažinkim, idiotišką kalinių hierarchijos struktūrą bei susiskirstymą į kastas, gal V. Antonovas gyvena prisiminimais?
„Dabar iš tikro gerokai daugiau tvarkos, – „Akistatai“ pripažino Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktorius Vytautas Aleknavičius. – Ne tik pas mus, visose įkalinimo įstaigose prižiūrėtojai griežtai stebi, kad tarp kalinių nebūtų smurto ir prievartos, pažeminimų. Aišku, prie kiekvieno kalinio po prižiūrėtoją nepastatysi, bet klestinčios savivalės tikrai seniai nėra.“
Tai išgirdęs pažįstamas vagišius, ką tik grįžęs iš „tų pačių Pravieniškių“, tik nusivaipė. Mums kartu susėdus prie alaus, buvęs kalinys kalbėjo, jog likę ir kastos, ir pažeminimai. Ir šiandien svarbu neprasiskolinti, nepliaukšti liežuviu, kas ant seilės užėjo, nevagiliauti. Dar svarbu turėti pinigų, jais galima nusipirkti draugystę bei ramybę. Bet tik ne pedofilams – jiems ir šiandien geriau už grotų nepakliūti.
Papasakojo vyras, paspaudė ranką ir nupėdino savo keliais. O netrukus iš kitų sėdėjusiųjų išsiaiškinau, kad mano pašnekovas pataisos namuose buvo „gaidys“. Ką dabar man daryti, kartu gėrus alų ir ranką spaudus? Tikrai „mafijos tėvas“ teisus – neieškok nusikaltėlių įstatymuose logikos ar moralės...
Sigitas STASAITIS
